Słownik

Veiksmas skliaustuose, kurio rezultatas įstatomas į išorinę funkciją; pavyzdžiui, $2x$ funkcijoje $\sin(2x)$.

Didžioji romano dalis yra Kuprelio ilgas, atviras pasakojimas apie savo gyvenimą ir jausmus, artimas monologui-išpažinčiai.

Dvasinė ir etinė proto autonomija, kai žmogaus ramybė bei apsisprendimai nepriklauso nuo išorinių aplinkybių, kitų nuomonės ar prievartos.

Lytinės atrankos forma, kai vienos lyties atstovai (dažniausiai patinai) konkuruoja tarpusavyje dėl prieigos prie kitos lyties partnerių (pvz., kovoja).

Paskata veikti dėl pačios veiklos teikiamo pasitenkinimo, prasmės ir asmeninio tobulėjimo, o ne dėl išorinio atlygio.

Organizmo skysčiai, supantys ląsteles. Tai kraujas, limfa ir audinių skystis. Jų sudėties pastovumą ir palaiko homeostazė.

Esmis veikėjo asmenybės pokytis; Rimanto atveju tai perėjimas nuo materialių vertybių prie dvasinių ir intelektualinių ieškojimų.

Juosta aplink pusiaują, kurioje susitinka (konverguoja) Šiaurės ir Pietų pusrutulių pasatai. Tai žemo slėgio, intensyvių liūčių ir silpnų vėjų sritis.

Markaus Aurelijaus metafora, reiškianti proto nepažeidžiamumą ir gebėjimą išlaikyti orumą bei ramybę net esant didžiausiam išoriniam chaosui.

Paties srovės šaltinio varža, dėl kurios dalis energijos virsta šiluma šaltinio viduje. Dėl jos gnybtinė įtampa mažesnė už elektrovarą. Matuojama omais $(\Omega)$.

Kairiau esanti žiedo juosta, dažnai naudojama tolimesniems išvažiavimams arba apsisukimui, jei ženklai leidžia.

Mūsų pačių mintys, troškimai, pastangos, atliekami vertinimai ir elgesio reakcijos, kurias žmogus pajėgus pilnai valdyti.

Pagrindinė romano ašis – kontrastas tarp Kuprelio luošo, atstumiančio kūno ir jo turtingos, gražios, talentingos sielos.

Stoikų metodas atlikti savo socialines pareigas visuomenėje išlaikant emocinę distanciją ir neleidžiant išorinėms aplinkybėms pažeisti savitvardos.

Įtampos dalis, kuri „prarandama“ šaltinio viduje dėl jo varžos. Apskaičiuojama: $U_{vid} = I r$. Matuojama voltais (V).

Priešprieša tarp asmens prigimtinių impulsų ar troškimų ir visuomenės normų, kultūrinių reikalavimų bei asmeninės moralės.

Dujų apykaita, vykstanti tarp kraujo kapiliaruose ir kūno audinių ląstelių. Jos metu ląstelės gauna deguonį ir atiduoda anglies dioksidą.

Dujų apykaita tarp kraujo ir organizmo audinių ląstelių.

Veikėjo minčių išsakymas pačiam sau, dažnai funkcionuojantis kaip sąmonės srauto dalis.

Adalberas Laonietis

Eleonora Akvitanietė

Anzelmas Kenterberietis

Tomas Akvinietis

Visuomenės grupė, kuriai priklauso kvalifikuoti specialistai (gydytojai, inžinieriai), tarnautojai ir smulkieji verslininkai.

Po L. Żeligowskio puolimo 1920–1922 m. Vilniaus krašte egzistavęs marionetinis valstybinis darinys, vėliau prijungtas prie Lenkijos.

Narys, turintis abu kaimynus, lygus jų aritmetiniam vidurkiui: $a_n=(a_{n-1}+a_{n+1})/2$.

Visų reikšmių suma, padalyta iš jų skaičiaus.

Dydis, tiesiogiai proporcingas absoliutinei temperatūrai ($\langle E_k \rangle \sim T$).

Vidutinis metų skaičius, kurį tikimasi, kad nugyvens tam tikrais metais gimęs asmuo, jei per visą jo gyvenimą mirtingumo lygis išliks toks pat.

Pasirinkto dydžio pokyčio ir laiko intervalo santykis. Surinkto dujų tūrio pokytį dalijant iš laiko gaunama, pavyzdžiui, mL/s, o koncentracijos pokytį – mol/(L·s). Tai konkretaus intervalo vidurkis.