Słownik

Daiktą apibūdinanti dalis su priklausomais žodžiais: žmogus, parnešęs piniginę. Jos vieta svarbi skyrybai.

Smulkiųjų molio dalelių ir ištirpusių cheminių medžiagų išnešimas iš viršutinių dirvožemio horizontų žemyn besifiltruojančio vandens.

Tomas Edisonas

Krovinys, išsikišantis priekyje ar gale daugiau kaip 1 m arba į šoną bent kiek.

Mokėsi Kauno meno mokykloje (1926–1930 m.), kur studijavo grafiką, bet pasirinko literatūrą kaip pragyvenimo šaltinį.

Dalelytė, apribojanti aptariamą vienetą, pavyzdžiui, tik.

Atranka, kai palankesni yra abu kraštutiniai fenotipai, o tarpiniai šalinami; gali skatinti polimorfizmą ir rūšių išsiskyrimą.

Gamtinės atrankos tipas, kai pirmenybė teikiama abiem kraštutiniams fenotipo variantams, o vidutiniai variantai atmetami. Gali lemti populiacijos skilimą į dvi subpopuliacijas.

Reikšmė, gerokai nutolusi nuo kitų; jos nereikia automatiškai laikyti klaida.

Lentelė 847, nurodanti, kad pagrindinis ženklas negalioja atitinkamai pažymėtoms transporto priemonėms.

Lentelė 853, nurodanti, kad ženklas negalioja dviratininkams ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams.

KET 77.1.1 leidimas važiuoti iš reguliuotojo dešiniojo ir kairiojo šono, kai rankos ištiestos į šalis arba nuleistos.

Tai, ką galime panaudoti tikslui pasiekti: laikas, pinigai, darbas, medžiagos ar energija.

Situacija, kai visoms norimoms galimybėms išteklių neužtenka, todėl tenka rinktis.

Garsą, staigų veiksmą ar jo įspūdį vaizduojantis žodis.

Kertama iš brūkšninės pusės; iš ištisinės pusės tik baigiant lenkti arba apvažiuoti.

Linija, kuri paprastai draudžia kirtimą, išskyrus KET nustatytas išimtis.

Mokslas, tiriantis ir aiškinantis žmonijos praeitį, remiantis istoriniais šaltiniais. Jo tikslas – ne tik aprašyti įvykius, bet ir suprasti jų priežastis bei pasekmes.

Filosofijos šaka, kuri tyrinėja ne pavienius praeities faktus, o visuminę istorinio vyksmo prasmę, tikslą, dėsningumus ir žmogaus vietą laike.

Sąmoningas praeities vaizdinių ir vertinimų naudojimas, kurį vykdo valstybės institucijos ar politinės grupės, siekdamos dabarties politinių tikslų (pvz., tautinės tapatybės stiprinimo, politikos...

Kolektyvinis visuomenės ar tam tikros grupės supratimas apie savo praeitį. Ji formuojama ne tik per mokslą, bet ir per šeimos pasakojimus, meną, valstybines šventes ir ritualus.

Praeities vaizdinių naudojimas žmonių politinėms nuostatoms veikti. Vertinant konkretų pasakojimą reikia patikrinti jo teiginius, atranką ir tikslą.

Suvokimas, kad žmogaus idėjos, taisyklės ir visuomenės normos nėra amžinos, o kyla iš konkretaus istorinio laiko ir materialių aplinkybių.

Nuostata, kad istorijos eigą griežtai lemia išankstinės priežastys ar dėsniai (dieviškoji valia, dvasios logika arba ekonominė būtinybė).

Šaltiniais pagrįsta informacija apie praeities įvykį, asmenį ar reiškinį, kuri tarnauja kaip tyrimo pagrindas.

Vaizduojamas XVIII a. Mažoji Lietuva – Prūsijos karalystės dalis, kurioje vyko kolonizacija ir stiprėjo germanizacija. Vietiniai lietuviai (lietuvininkai) buvo baudžiauninkai, patyrė priespaudą.

Karlo Marxo teorija, teigianti, kad visuomenės raidą ir jos idėjas pirmiausia lemia materialios gamybos sąlygos bei ekonominiai santykiai.

Autorius rėmėsi tikrais faktais, „vilko vaikų“ ir jų artimųjų pasakojimais. Kūrinys paremtas dviejų moterų, vardu Renatė, išgyvenimais.

Istoriko sukurta interpretacija, kurioje atrinkti faktai sujungiami į logišką seką, siekiant paaiškinti praeities įvykių priežastis ir prasmę.

Iš praeities paveldėti materialūs ir nematerialūs objektai, leidžiantys ateities kartoms pažinti ir vertinti istoriją.