I. Silpnėjimo priežastys
a) Ekonominė. Dėl XVII a. karų, XVIII a. ATR slenka žemyn. b) Liberum veto. 1 žmogaus galėjo sužlugdyti valstybės / įstatymų valdymą ir leidybą
II. Įsigaliojo didikų oligarchija, anarchija
Kai kurie žmonės galėjo turėti didesnę kariuomenę nei valstybė.
Anarchija – įstatymų nepriėmimas „aukso amžiumi“, kai kiekvienas bajoras yra mažas karaliukas.
Buvo itin daug nutrauktų seimų posėdžių.
III. Maži seimeliai šoko į priekį
Maži vietiniai seimai pradeda būti efektyvesniais, nes pagrindinis Seimas baigėsi be rezultatų.
IV. Gretimų valstybių kišimasis į ATR reikalus
Osmanų imperija, Prūsija, Rusija, Austrija — tose valstybėse yra absoliutinė valdžia. Ten viskas labai reglamentuota (suplanuota), o ATR tuo metu pasižymėjo politine anarchija ir silpnumu.
Silpna, decentralizuota ATR tapo lengvu grobiu stiprėjančioms kaimyninėms absoliutinėms monarchijoms.
V. 21 metų Šiaurės karas XVIII a. pradžioje
Šiaurės karas buvo tarp Švedijos ir Rusijos. Rusija norėjo priėjimo prie Baltijos jūros.
- Augustas II (dėl fizinės jėgos vadinamas Stipruoju) su Rusija pasirašė slaptą sutartį irįsitraukė į Šiaurės karą.
- Kai apie sutartį sužinojo Seimas, visiškai nepritarė.
- Iš pradžių Rusija laimėjo, todėl taip ir elgėsi — norėjo užimti Livoniją (neteko XVII a. karuose)
- Dėl to ATR tapo karo veiksmų arena kaimyninėms galioms, kartais įvardijama kaip „Europos smuklė“: kas nori, tas ateina.
Reikšmė:
- Kovėsi saksai, švedai, rusai
- Mirtis, skurdas, badas tapo kasdienybe
- Siautė maras, mirė ⅓ Lietuvos gyventojų
- Sandoris buvo naudingas tik Rusijos carui Petrui I
Kadangi Augustas II nesikolaboruoja su Seimu, Seimas išrenka naują valdovą, todėl...
(VBE – 1717 m.) Nebyliuoju seimu be kalbėjimo buvo priimtos Petro I reformos, kai Seimas buvo Rusijos kariuomenės apsuptas.
- Kariuomenę sumažino iki 12 tūkstančių, kitų šalių buvo nuo 100 tūkst.