I. Silpnėjimo priežastys
a) Ekonominė. Dėl XVII a. karų, XVIII a. ATR slenka žemyn. b) Liberum veto. 1 žmogaus galėjo sužlugdyti valstybės / įstatymų valdymą ir leidybą
II. Įsigaliojo didikų oligarchija, anarchija
Kai kurie žmonės galėjo turėti didesnę kariuomenę nei valstybė.
Anarchija – įstatymų nepriėmimas „aukso amžiumi“, kai kiekvienas bajoras yra mažas karaliukas.
Buvo itin daug nutrauktų seimų posėdžių.
III. Maži seimeliai šoko į priekį
Maži vietiniai seimai pradeda būti efektyvesniais, nes pagrindinis Seimas baigėsi be rezultatų.
IV. Gretimų valstybių kišimasis į ATR reikalus
Osmanų imperija, Prūsija, Rusija, Austrija — tose valstybėse yra absoliutinė valdžia. Ten viskas labai reglamentuota (suplanuota), o ATR anarchija, „šeip sau“, silpna valstybė.
Buvo tokia vienas mintis: silpna valstybė yra niekam nereikalinga.
V. 21 metų Šiaurės karas XVIII a. pradžioje
Šiaurės karas buvo tarp Švedijos ir Rusijos. Rusija norėjo priėjimo prie Baltijos jūros.
- Augustas II (dėl fizinės jėgos vadinamas Stipruoju) su Rusija pasirašė slaptą sutartį irįsitraukė į Šiaurės karą.
- Kai apie sutartį sužinojo Seimas, visiškai nepritarė.
- Iš pradžių Rusija laimėjo, todėl taip ir elgėsi — norėjo užimti Livoniją (neteko XVII a. karuose)
- Todėl ATR tapo karo lauku, Europos ssmukle: kas nori, tas įeina ir išeina.
Reikšmė:
- Kovėsi saksai, švedai, rusai
- Mirtis, skurdas, badas tapo kasdienybe
- Siautė maras, mirė ⅓ Lietuvos gyventojų
- Sandoris buvo naudingas tik Rusijos carui Petrui I
Kadangi Augustas II nesikolaboruoja su Seimu, Seimas išrenka naują valdovą, todėl…
(VBE – 1717 m.) Nebyliuoju seimu be kalbėjimo buvo priimtos Petro I reformos, kai Seimas buvo Rusijos kariuomenės apsuptas.
- Kariuomenę sumažino iki 12 tūkstančių, kitų šalių buvo nuo 100 tūkst.