Lithuanian language · Grade 9

Rašinys

Kaip vaizduotė padeda pastebėti įprastą aplinką?

2 min

Henrikas Radauskas „Po rudens medžiu“

2 min

Užduotis. Sukurkite 250–300 žodžių keturių pastraipų mokomąjį rašinį klausimu „Kaip vaizduotė padeda pastebėti įprastą aplinką?“ Vieną mintį grįskite pateiktu eilėraščiu, kitą – aiškiai įvardyta įsivaizduojama kasdiene situacija.

Dvi medžio šakos atsargiai, kaip rankos,
Prie šono miegančiam pastatė lyrą.
Ties juo bedugnėm lėkė Paukščių Takas,
Dundėjo didelis varinis skliautas,
O jis miegojo po rudens medžiu.
Jis ėjo plyštančiais sapnų kanalais,
Sapnavo tylą, virstančią į liepsną,
Sapnavo liepsną, šliaužiančią per lauką,
Geltoną, žiaurią, bailią, kaip kareivis.
Liepsna, pasiekus vandenį, pavirto
Žuvim ir žaisdama ištirpo jūroj.
Naktis prabilo debesio balsu,
Ir lyra kaip sirena uždainavo:
Ruduo ateina oru ir žeme,
Rubinų ir topazų sūkuriai
Užkloja tyliai miegantį, kuris
Laimingas guli, nugalėjęs Laiką.

Šaltinis: Henrikas Radauskas, „Po rudens medžiu“, pateikta „Antologijos“ rinkinio „Žaibai ir vėjai“ tekstinė kopija; konkretaus spaudos leidimo duomenys ir puslapis nuoraše nenurodyti.

Žodžiai. Lyra – senovinis styginis muzikos instrumentas; sirena – mitinė giesmininkė; rubinas ir topazas – brangakmeniai. Pateikto nuorašo 17 eilučių, didžiosios raidės bei skyryba išlaikytos. Jame nėra tuščių posmų tarpų; papildomų tarpų nekuriame.

3 min

1 variantas

3 min

Kaip vaizduotė padeda pastebėti įprastą aplinką?

Pažįstamą vietą dažnai praeiname galvodami apie kitus dalykus. Medžiai, gatvė ar pro langą matomas kiemas tampa fonu. Vaizduotė gali sugrąžinti dėmesį šiai aplinkai: pastebėję panašumą ar netikėtą ryšį, pradedame matyti daugiau. Manau, ji vertinga tada, kai naujas vaizdas skatina įsižiūrėti į konkrečius daiktus ir jų savybes.

Henriko Radausko eilėraštyje „Po rudens medžiu“ dvi šakos lyginamos su rankomis. Jos atsargiai pastato lyrą prie miegančiojo. Medis įgyja rūpestingos būtybės elgseną, todėl paprastas gulėjimas po juo tampa neįprastu susitikimu. Sapne liepsna virsta žuvimi, o pabaigoje rudens spalvas perteikia rubinų ir topazų sūkuriai. Toks vaizdas leidžia praeinantį metų laiką patirti kaip brangų reginį. Skaitytojas vedamas nuo pažįstamo medžio prie vis naujų jo aplinkos galimybių. Jų ryšį sukuria poetinė kalba, kuri kviečia atidžiau sekti veiksmą, spalvą ir garsą.

Kitą vaizduotės poveikį galėtume pamatyti kurdami mokyklos kiemo žemėlapį. Įsivaizduokime grupę, norinčią pažymėti, kur po lietaus telkšo balos. Vienai mokinei jos primintų salas supančią jūrą. Ji galėtų nupiešti tokį palyginimą, bet tiksliam žemėlapiui dar reikėtų sugrįžti į kiemą. Mokiniai pastebėtų įdubusius takelius, plytelių tarpus ir tai, kaip vanduo nubėga nuo stogo. Įsivaizduotas salynas padėtų pradėti stebėti, o tikri požymiai patikslintų piešinį. Vėliau grupė galėtų parodyti, kur įprastas kelias tampa sunkiai praeinamas. Taigi kūrybinis vaizdas turėtų aiškų poveikį: skatintų grįžti prie aplinkos ir ją geriau pažinti, užuot pasitenkinus pirmu įspūdžiu.

Vaizduotė leidžia atrasti daugiau pažįstamoje vietoje. Poezijoje medis tampa veikiančia būtybe, o sukurtame žemėlapio atvejyje palyginimas paskatintų tikrą stebėjimą. Abiem atvejais naujas žvilgsnis prasideda nuo atpažįstamo daikto. Jo vertę parodo tai, ką vėliau gebame konkrečiau pamatyti ir paaiškinti.

1 min

Kaip nagrinėti pateiktą tekstą

1 min

Eilėraščio vaizdas ir įsivaizduota klasės užduotis siejami pagal jų poveikį dėmesiui. Poezijos virsmas kuria savą pasaulį, o žemėlapis turėtų būti patikslintas pagal tikrą kiemą.

Atrama Kaip ji išplėtota
Šakos primena rankas ir elgiasi atsargiai Nagrinėjama, kodėl medis atrodo artimas ir veiklus.
Rudens spalvos tampa brangakmeniais Aiškinama, kaip pažįstamas metų laikas įgauna vertės.
Sukurtas salyno palyginimas Nurodoma aiški pradžia, kuri galėtų paskatinti grįžti į kiemą.
Takeliai, plytelės, vanduo nuo stogo Parodomas tikslus stebėjimo rezultatas ir jo nauda žemėlapiui.

Sukurtą atvejį pradėk įvardydamas, kad jį įsivaizduoji. Paaiškink ryšį tarp palyginimo, stebėjimo ir tikslesnio darbo.

2 min

Vertinimo lentelė

2 min

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Sritis Taškų iki Ką tikrinti šiame darbe
Temos plėtojimas 5 Ar išaiškintas vaizduotės poveikis aplinkos stebėjimui?
Argumentavimas 5 Ar eilėraščio detalės ir sukurtas žemėlapio atvejis pagrindžia atskiras mintis?
Struktūra 3 Ar komponavimas nuoseklus, originalus ir tinkamas užduočiai?
Stilius 5 Ar raiška individuali, aiški ir sklandi, žodynas tikslus bei turtingas, o sakinių sandara įvairi?
Raštingumas 12 Kalbos taisyklingumas, žodžių vartojimas, rašyba ir skyryba
Iš viso 30 Viso sukurto darbo maksimumas

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP kuriamam tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Šios klasės užduoties 250–300 žodžių apimtis ir keturios pastraipos yra mokymosi atrama.

Nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne pavyzdžiui suteiktas įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo lygiui svarbus tvirtas literatūros ar kultūros žinių pagrindas. Įsivaizduojamas kasdienis atvejis padeda mokytis savarankiškai plėtoti mintį.

Savo kasdieniame argumente skirtingomis spalvomis pažymėk pradinį vaizdą ir tai, ką veikėjai vėliau konkrečiai pastebėtų. Ar paaiškinai, kaip vienas paskatino kitą?

Last edited October 23, 2026