Janina Degutytė „Eglelė groja“
Užduotis. Parašyk vieną išplėtotą 170–195 žodžių pastraipą klausimu „Kaip šviesos ir garso jungtis išryškina eglės gyvybingumą?“ Analizuok peizažo tylą, eglės grojimo šviesa metaforą ir būsimąjį laiką.
Baltas rūkas nebyliai slenka,
Apkabina lazdynus ir lanką.
Ant akiračių juodo vainiko
Saulės vienas taškelis beliko.
Audimėlis laukų išbluko.
Miega smilgos jame ir šilojai.
Vidur lauko, tykojant rūkui,
Žaliu šviesuliu eglė groja.
Ir kai viskas užmigs pilkumoj,
Susipančios baltam patale, -
Gros eglelė šviesa žalia,
Sauks išklydusį kovą namo -
Šaltinis: Janina Degutytė, „Eglelė groja“. Vartotojo pateiktas „Antologijos“ rinkinio „Artumas“ tekstinis nuorašas; konkretaus spaudos leidimo metai, leidykla ir puslapiai kopijoje nenurodyti.
Po eilėraščiu nurodyta data 1959.X.20. Tai kūrinio datavimas, ne nuorašo spaudos leidimo metai. Šilojai – viržių sąžalynai.
1 variantas: šviesa skamba tylos fone
Kaip šviesos ir garso jungtis išryškina eglės gyvybingumą?
Janinos Degutytės eilėraštyje „Eglelė groja“ šviesos ir garso jungtis išskiria eglę iš prislopusio peizažo. Pradžioje rūkas slenka „nebyliai“, saulė sumažėja iki vieno taškelio, o laukai išblunka. Miegančios smilgos ir šilojai sustiprina rimstančios gyvybės įspūdį. Šiame fone žodžiai „Žaliu šviesuliu eglė groja“ sujungia matomą spalvą ir numanomą skambesį. Eglės žaluma tampa aktyvia raiška: ji tartum atsiliepia į aplinkos tylą. Tai meninis vaizdas, kuriame žvilgsnis į medį virsta įsivaizduojamu girdėjimu. Todėl eglė suvokiama kaip galinti paveikti viso peizažo nuotaiką, nors lieka vienas medis vidur lauko. Rūkas ne tik dengia aplinką: jo tykojimas suteikia peizažui įtampos. Todėl eglės skambesys išryškėja kaip atsakas į juntamą grėsmę. Pabaigoje pakartota žalia šviesa įgyja tęstinumo reikšmę. Būsimasis laikas „Gros“, „Sauks“ leidžia numatyti, kad šis balsas išliks net viskam užmigus pilkumoje. Rūko tykojimas ir augalo šauksmas sukuria dvi skirtingas laikysenas: aplinka slopina, eglė išsaugo gyvybingą ženklą. Mažybinis „eglelė“ suteikia jam trapumo, tačiau būtent toks nedidelis pavidalas palaiko viltį. Eglės šauksmas išklydusiam kovui dar nereiškia, kad laukiamas sugrįžimas įvyko. Šviesos skambėjimo metafora rodo gyvybės tąsos galimybę prislopusiame pasaulyje, o ne jau pasibaigusią tamsą.
Kaip nagrinėti pateiktą tekstą
| Žingsnis | Konkretus paaiškinimas |
|---|---|
| Peizažas | Nebylus rūkas, likęs saulės taškas ir miegantys augalai slopina jutimų pasaulį. |
| Metafora | „Žaliu šviesuliu eglė groja“ sujungia regėjimo ir garso pojūčius. |
| Poveikis | Vienas medis įgyja aktyvų balsą tylos fone. |
| Laikas | „Gros“, „Sauks“ perkelia gyvybingo ženklo tąsą į ateitį. |
| Pabaiga | Šauksmas išlaiko laukimą; kovo reikšmė ir sugrįžimo baigtis paliekamos atviros. |
Vertinimo lentelė
Vienos 170–195 žodžių mokomosios pastraipos savitikra. Viso PUPP darbo taškai ir apimties nuoskaitos šiai užduočiai netaikomi.
| Patikra | Veiksmas savo tekste |
|---|---|
| Teiginys | Įvardyk šviesos ir garso jungties reikšmę. |
| Atramos | Susiek nebylų rūką ir žaliu šviesuliu grojančią eglę. |
| Paaiškinimas | Nusakyk metaforos poveikį peizažo nuotaikai. |
| Laikas | Atskirk esamą eglės grojimą nuo būsimo „Gros“, „Sauks“. |
| Tikslumas | Neišgalvok tikro muzikos instrumento, įvykusio pavasario ar konkretaus adresato. |
Last edited October 23, 2026