Donaldas Kajokas „Meilės sonetas“
Užduotis. Parašyk vieną 110–150 žodžių pastraipą tema „Kaip paradoksas pakeičia prašymą pamokyti?“. Teiginį pagrįsk konkrečiomis eilėraščio detalėmis ir paaiškink jų poveikį.
gyvenimas tai du aukšti krantai
įaugę viens į kitą visgi upė
tarp jų vingiuoja supasi žiedai
jos bangose ir sunkią šviesą supašiame krante keleivis aname
šešėlis slenka tik į kitą pusę
diena naktis diena naktis diena
ir fleitos jau lapus į upę pučiaišmokyki o meile ir mane
ištvert neperprantamam buvime
krantų lakštingala išmokyk suokti– ne tai kalbi ne tai arba ne tai
aš tegaliu išmokyti tiktai
vienintelio stebuklo – neišmokti
Šaltinis: Donaldas Kajokas, „Poezija, o gal ne ji“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017.
Forma ir žodžiai: sonetas – keturiolikos eilučių eilėraštis; viens – vienas; išmokyki – išmokyk; ištvert – ištverti. Originalios eilėraščio žodžių formos paliktos.
1 variantas
Kaip paradoksas pakeičia prašymą pamokyti?
Donaldo Kajoko „Meilės sonete“ prašymas pamokyti pabaigoje virsta netikėtu kvietimu išlaikyti atvirumą. Pirmiausia gyvenimas vaizduojamas kaip du suaugę krantai, tarp kurių vis tiek teka upė. Ši prieštaringa erdvė leidžia pajusti, kad būtis sunkiai paaiškinama viena aiškia schema. Kalbantysis kreipiasi į meilę, norėdamas išmokti tokiame buvime ištverti ir suokti. Jis tikisi atramos bei gebėjimo gyventi. Tačiau atsiliepiantis balsas taiso jo prašymą ir sako galintis išmokyti vienintelio stebuklo – neišmokti. Mokymą ir neišmokimą sujungiantis paradoksas suardo galutinio atsakymo lūkestį. Meilės pamoka gali reikšti gebėjimą likti atviram tam, ko dar nesupranti. Todėl soneto pabaiga išsaugo pradžios pasaulio paslaptį, bet suteikia kitą santykį su ja. Kalbantysis kviečiamas patirti gyvenimą ir tada, kai jo viso nepavyksta sutalpinti į išmoktą taisyklę.
Kaip nagrinėti pateiktą tekstą
Pastraipa aiškina paradokso veikimą, susiedama jį su prieštaringu pirmos strofos vaizdu ir prašymu meilei. Atvirumas čia yra pagrįsta interpretacijos kryptis. Paskutinis žodis nesuprantamas kaip mokiniui duotas raginimas atsisakyti mokymosi.
| Teksto ar pavyzdžio atrama | Kaip ji pagrindžia mintį |
|---|---|
| Suaugę krantai ir tarp jų tekanti upė | Pasaulis vaizduojamas kaip paprastai schemai nepaklūstanti visuma |
| Prašymas ištverti ir suokti | Kalbantysis laukia gebėjimo gyventi atramos |
| Prašymą taisantis atsakymas | Pasikeičia laukta mokymosi kryptis |
| Išmokyti ir neišmokti jungtis | Paradoksas leidžia svarstyti atvirumą nepažintam gyvenimui |
Vertinimo lentelė
Vienos mokomosios pastraipos įsivertinimas.
| Ką pasitikrinti | Klausimas sau |
|---|---|
| Pradžia | Ar prieštaringą krantų vaizdą susiejau su prašymu? |
| Balsai | Ar atskyriau kreipimąsi į meilę ir atsakymo posūkį? |
| Paradoksas | Ar paaiškinau susidūrusių reikšmių poveikį? |
| Prasmė | Ar savo aiškinimą pagrindžiau soneto detalėmis? |
| Išvada | Ar pabaiga pratęsia tą pačią teiginio kryptį? |
| Kalba | Ar sakiniai taisyklingi, o mintys aiškiai susietos? |
110–150 žodžių apimtis skirta vienai išplėtotai pastraipai. Jai netaikomi viso PUPP rašinio minimumas ir bendras taškų skaičius.
Last edited October 22, 2026