Užduotis. Parašyk vieną 110–150 žodžių pastraipą tema „Kaip kreipinio pakeitimas veikia pokalbio nuotaiką?“. Paaiškink klasės draugui, kaip konkrečios teksto detalės pagrindžia tavo teiginį.

– Laba diena, UAB „Šaltienos bistro“. – Ragelį pakėlęs vyras prakalbo tokiu tonu, kad sekundėlę suabejojau, ar tik nebūsiu paskambinęs į autoservisą.

– Laba diena, ar į valgyklą pataikiau?

– Taip, čia.

– Norėčiau dirbti pas jus virėju.

– Gerai.

– Dar neatsiunčiau jums gyvenimo aprašymo, bet šiaip daug laiko esu dirbęs virtuvėj, – drebančiu balsu pamelavau.

– Gerai. Galit rytoj ateiti.

– Galiu? Kada jums patogu?

– Tai ateik septintą ryte. Iškart galėsi pasibandyti. Apsirenk patogiai. – Po dvylikos pokalbio sekundžių mandagus kreipinys „jūs“ dingo. Žaibiška permaina.

– Nu, tai iki ryt tada.

– Ate.

– Viso ge... – nė nespėjęs atsisveikinti vėl išgirdau tą patį pyyyp... pyyp...

Padėjęs telefoną pagalvojau: gal nėra jau taip ir gerai, kad taip lengvai išėjo. Visai nesidžiaugiau, jog galbūt jau rytoj turėsiu darbą. Kažkodėl įsivaizdavau, kad bent savaitę pailsėsiu, o pasibandyti pasiūlys gerokai vėliau. Nepridėjo pasitikėjimo ir staigus familiarumas bei nulinis susidomėjimas mano asmenybe. Apėmė nykus jausmas: jei nebūčiau sutepęs nė vieno sumuštinio gyvenime, vis tiek būčiau gavęs šią poziciją. Ką tik troškau tapti užgrūdintu žmogumi ir nustoti būti našta pasauliui, o dabar graužiuosi, kad rytoj teks eiti į darbą. Teliko guostis: „Tiesiog reikia pinigų.“

Šaltinis: Ieva Dumbrytė, „Šaltienos bistro“, Vilnius: Kitos knygos, 2021; pateikto NŠA užduoties PDF p. 7–8.

Pasakotojas telefonu teiraujasi dėl virėjo darbo ir sulaukia kvietimo kitą rytą pasibandyti. Pateikta vientisa pokalbio ir jo apmąstymo dalis. Nauja darbo diena šiame fragmente dar neprasideda.

Kaip kreipinio pakeitimas veikia pokalbio nuotaiką?

Ievos Dumbrytės romano „Šaltienos bistro“ ištraukoje kreipinio pasikeitimas sustiprina pasakotojo nepasitikėjimą būsimu darbu. Pokalbis prasideda mandagiu pasisveikinimu, o pasakotojas drebančiu balsu pasakoja apie savo patirtį. Atsakantis vyras beveik nieko neklausinėja. Pakvietęs ateiti, jis pereina prie vienaskaitos: liepia apsirengti patogiai ir nurodo laiką. Pats pasakotojas pastebi, kad „jūs“ dingo vos po dvylikos sekundžių. Trumpi atsakymai ir nebaigtas atsisveikinimas pabrėžia skubotą, menkai asmenišką bendravimą. Padėjęs telefoną veikėjas svarsto, kad būtų tikęs net be patirties. Taigi formalus sutikimas jį priimti pasibandyti nesuteikia laukto pasitikėjimo. Staigus familiarumas leidžia pajusti, kad jo gebėjimais ir asmenybe beveik nesidomima. Įvardžio kaita įvyksta vyrui nespėjus išsamiau susipažinti su kandidatu. Todėl labai trumpas apsikeitimas žodžiais palieka pajustą santykio nelygumą.

Pastraipa sieja mandagumo kaitą su pasakotojo reakcija po skambučio. Kreipinys, trumpi atsakymai ir nutrauktas atsisveikinimas tampa argumentais apie bendravimo pobūdį. Kvietimas pasibandyti atskiriamas nuo jau prasidėjusio darbo.

Vienos mokomosios pastraipos įsivertinimas.

110–150 žodžių apimtis skirta vienai išplėtotai pastraipai. Jai netaikomi viso PUPP rašinio minimumas ir bendras taškų skaičius.