Užduotis. Parašyk vieną 110–150 žodžių pastraipą tema „Kaip kartojamas vardas išreiškia ryšį su tėvyne?“. Teiginį pagrįsk konkrečiomis eilėraščio detalėmis ir paaiškink jų poveikį.

Lietuva – kaip šūvis į krūtinę,
Lietuva – kaip skrydis lig dangaus,
Kaip diena pirma ir paskutinė,
Už kurios lyg skęstantis laikaus.

Lietuva – akmuo prie slenksčio seno
Ir lietaus lašelis debesy.
Lietuva – ugnis, kurią kūrenam
Ir kurioj sudegsime visi.

Lietuva su pagonybės mitais,
Lietuva su šimtmečių lažu.
Lietuva – grėsmingas dinamitas
Tūkstančiuos sukilėlių laužų.

Visos pievos, upės apraudotos
Graudžiose lietuvės raudose.
Švietė širdys protėvių raudonos –
Požemiuos įkalinta dvasia.

Mes visi tenai – gelmėj – užgimę
Po lenktu sukilėlio dalgiu.
Ir visus mus Lietuva augino
Tarsi lauką želiančių rugių.

Ak, rugiai, iškentę gruodžio vėją,
Ir keliai, nubėgantys kalvom...
Kažkada iš Lietuvos atėję,
Mes ir vėl sugrįšim Lietuvon.

Ir tenai, kur po visų klajonių
Žemėn atsiguls mana galva,
Nerašykit mano vardo, žmonės,
Parašykit, žmonės: L i e t u v a.

Šaltinis: Jonas Strielkūnas, „Žemė buvo šviesi“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

Žodis: lažas – priverstinis darbas. Po eilėraščiu nurodyti 1967 metai. Paskutinio Lietuvos vardo raidės leidinyje išretintos; ši raiška išlaikyta.

Kaip kartojamas vardas išreiškia ryšį su tėvyne?

Jono Strielkūno eilėraštyje „Lietuva“ kartojamas šalies vardas sujungia skirtingus asmeninio ir bendro gyvenimo vaizdus. Pradžioje Lietuva lyginama su šūviu į krūtinę ir skrydžiu, todėl ryšys su ja aprėpia skausmą bei pakilimą. Vėliau tas pats vardas įveda slenksčio akmenį, lietaus lašą ir kūrenamą ugnį. Tėvynė atsiskleidžia per artimą aplinką ir bendrą likimą. Kartojimas tęsiasi atsigręžiant į protėvių kančią bei pasipriešinimą. Kalbėjimas „mes“ vardu leidžia asmeniniam balsui įsilieti į kartų bendruomenę. Paskutinėje strofoje jis prabyla apie būsimą savo mirtį ir prašo užrašyti Lietuvos vardą. Išretintos raidės jį išskiria ir sulėtina skaitymą. Taip visame eilėraštyje kartotas žodis pabaigoje tampa žmogaus priklausymo ženklu. Asmens gyvenimas įprasminamas per ryšį su kraštu, iš kurio jis jaučiasi kilęs.

Pastraipa aiškina kartojimo eigą nuo palyginimų iki paskutinio užrašo. Paminėti vaizdai siejami su skirtingomis tėvynės reikšmėmis. Skiriamas asmeninis kalbėjimas ir bendruomenės balsas.

Vienos mokomosios pastraipos įsivertinimas.

110–150 žodžių apimtis skirta vienai išplėtotai pastraipai. Jai netaikomi viso PUPP rašinio minimumas ir bendras taškų skaičius.