Užduotis. Parašyk vieną išplėtotą pastraipą tema „Kaip gandro šeima tampa žmogaus darbo pavyzdžiu?“. Paaiškink klasės draugui, kaip pateikto teksto raiška padeda suprasti jo mintį.

Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas
Ir gaspadoriškai ant kraiko tarškino snapą.
Taip besidžiaugiant jam štai jau ir jo gaspadinė
Iš šaltos gaspados vėl išlindusi rados
Ir su savo snapu meilingą sveikino draugą.
Kraiką jie visur didei sudriskusį rado;
Ogi namus naujus, užpernai tikt budavotus,
Rado ant visų kampų permier pagadintus.
Sienas ir čytus ir daug naujintelių sparų
Vėjai su sparnais nuo kraiko buvo nuplėšę.
Durys su langais ir slenksčiais buvo nupuolę;
Ogi troba visa visur iškrypusi rodės;
Todėl tuo abu, kaip reik tikriems gaspadoriams,
Vislab vėl taisyt ir provyt sukosi greitai.
Vyrs tuojaus žagarų budavonei parnešė glėbį;
O gaspadinė jo pūstynes mandagiai lopė.
Taip po tam abu, daug dirbę bei trūsinėję,
Valgį sau sužvejot pas klaną nulėkė greitai
Ir, kelias varles bei rupuižes paragavę,
Dievui iš širdies visos vienai dėkavojo.
Tu žmogau niekings! mokinkis čia pasikakint
Ir pasisotindams gardžiaus n'užmiršk savo dievą.

Šaltinis: Kristijonas Donelaitis, „Metai“, dalis „Pavasario linksmybės“; vartotojo pateikta Antologija.lt skaitmeninė kopija, spaudos pagrindas ir leidimo metai nenurodyti; PDF p. 1–2.

Pateikta viena vientisa „Pavasario linksmybių“ eiliuoto pasakojimo dalis apie gandro porą ir pasakotojo pamokymą. Gaspadorius – ūkio šeimininkas; budavoti – statyti; provyti – tvarkyti. Gandro pora vaizduojama kaip žmonių šeima. Išlaikytos senosios žodžių formos; tai literatūrinis vaizdas, o ne gamtos tyrimo aprašymas.

Kaip gandro šeima tampa žmogaus darbo pavyzdžiu?

Donelaičio „Pavasario linksmybių“ ištraukoje gandrai vaizduojami kaip rūpestingi šeimininkai. Jų lizdas aprašomas žmonių būsto žodžiais: minimos sienos, durys ir langai. Taip vėjų apgadintas lizdas skaitytojui tampa panašus į taisytiną trobą. Gandro pora imasi darbo „kaip reik tikriems gaspadoriams“: vienas neša žagarus, kita tvarko pažeistas vietas. Darbai pasidalijami pagal bendrą poreikį, o ne paliekami vienam. Po triūso seka maisto paieška ir padėka Dievui. Galiausiai pasakotojas tiesiogiai kreipiasi į žmogų ir iš šio vaizdo išveda pasitenkinimo bei dėkingumo pamoką. Sužmoginimas susieja gamtos gyvenimą su žmogaus kasdienybe. Gandrai čia tampa literatūriniu pavyzdžiu, kurio reikšmę nurodo pats pasakotojas.

Pastraipa susieja būsto žodyną, veiksmų pasidalijimą ir baigiamąjį kreipimąsi. Sužmoginimas paaiškinamas konkrečiomis detalėmis. Ištrauka nenagrinėjama kaip pažodinis ornitologijos aprašas.

Šios mokomosios pastraipos įsivertinimas. Viso PUPP rašinio apimties ir taškų reikalavimai vienai pastraipai netaikomi.