Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų rašinį klausimu „Ar kūrėjas visada valdo savo sumanymą?“ Vieną argumentą pagrįsk pateiktu eilėraščiu, kitą – aiškiai įsivaizduota konkrečia kūrybos situacija. Aptark ir atvirumą netikėtumui, ir kūrėjo atsakomybę.

Siuvėja mūza iš Denis paveikslo
Ant suolo deda siuvinį, pakyla,
Nueina vasaros tuščia gatve,
Pageltusia tartum kiniečio veidas.
Marga suknelė ima lipti laiptais,
Ir jai po kojom ąžuolinis balsas
Skanduoja jambais bėgančius žodžius.

Ji pro sunkias užmigusias duris
Praeina tartum vėjas ir iš karto
Kaip statula išauga kambary.
Pamatę aklą akmeninį veidą,
Vaikai sucypę pradeda blaškytis,
Bet ji pro langą išmeta vaikus
Ir pelargoniją ir kanarėlę,
Ir kūdikiai, plasnodami sparnais,
Kaip angelai į aikštę nusileidžia.
Gėlė pragysta gatvėj paukšteliu,
Ir kanarėlė pradeda žydėti
Skaisčiu geltonu žiedu. O akmuo
Paduoda vyrui stilių ir lentelę
Ir ima neskubėdamas diktuoti.

Šaltinis: Henrikas Radauskas, „Žaibai ir vėjai: eilėraščiai“. Chicago: V. Saulius, 1965 („Tekstai.lt“ perspaudo bibliografinis kreditas; spaudos puslapis nenurodytas).

Pateikiamas visas eilėraštis. Jambas – metrinė pėda, kurioje nekirčiuotą skiemenį keičia kirčiuotas. Stilius šiame kontekste – smailus rašymo įrankis. Paveikslo figūra, suknelė ir akmuo dalyvauja poetiniuose virsmuose; jie nėra tikro nutikimo liudijimas.

Ar kūrėjas visada valdo savo sumanymą?

Kūryba dažnai prasideda nuo aiškaus plano, bet dirbant atsiranda dalykų, kurių autorius nenumatė. Jį gali nustebinti medžiaga, savas netikėtas sprendimas ar kito žmogaus reakcija. Todėl kūrėjo kontrolė yra svarbi, tačiau ne visada viską apimanti. Sumanymas gali keistis ir nuo to tapti įdomesnis.

Radausko eilėraštyje „Mūza“ pabaigos akmuo pats perduoda vyrui rašymo priemones ir pradeda diktuoti. Įprastas vaidmenų pasiskirstymas apsiverčia: žmogus tampa galimu žodžių priėmėju, o nebyliu laikytas daiktas įgyja balsą. Šis vaizdas leidžia meninę kūrybą suvokti kaip susitikimą su tuo, kas nepriklauso vien nuo sąmoningo plano. Mūzos išėjimas iš paveikslo ir tolesni veiksmai pateikiami be vyro nurodymų. Eilėraščio fantastika neskelbia taisyklės, kad tikri kūrėjai bejėgiai. Ji išryškina galimybę klausytis ir priimti netikėtą kryptį.

Įsivaizduokime mokinę, kuri kurtų popierinį stalo žaidimą apie siuntinių pristatymą. Ji suplanuotų lenktynes: kas greičiau pasieks nurodytus miesto adresus. Tačiau išbandydami žaidimą draugai pradėtų keistis siuntiniais ir tartis, kaip kartu sutrumpinti keliones. Mokinė pastebėtų, kad bendradarbiavimas juos įtraukia labiau už numatytą lenktyniavimą. Ji galėtų tiesiog uždrausti mainus arba išmėginti bendrą užduotį visai komandai. Pasirinkusi antrą kelią, autorė pakeistų pradinį planą, bet išlaikytų atsakomybę už naujas taisykles. Jai tektų patikrinti, ar bendras tikslas pasiekiamas ir ar kiekvienas turi ką veikti. Kito žmogaus pasiūlymas nepanaikintų jos darbo: taptų medžiaga tolesniam kūrimui. Keisdama taisykles ji galėtų atskirai palyginti lenktynių ir bendros užduoties versijas, užuot priėmusi pirmą pasiūlymą jo neišbandžiusi.

Vadinasi, kūrėjas gali valdyti savo sprendimus, tačiau visų atradimų iš anksto suplanuoti nepajėgia. Atvirumas netikėtumui leidžia sumanymą tikslinti, o atsakomybė padeda pasirinkti, kuriuos pokyčius priimti. Kurdamas žmogus kartais vadovauja, kartais įsiklauso; šie du veiksmai gali papildyti vienas kitą.

Stalo žaidimo kūrimo situacija aiškiai įsivaizduota. Žmonių pasiūlymai ir eilėraščio neįmanomas akmens diktavimas gretinami kaip skirtingi sumanymo valdymo ribos vaizdai.

Remiamasi lietuvių kalbos ir literatūros PUPP aprašu ir rašymo kriterijais. Viso PUPP kuriamo teksto minimumas – 200 žodžių; šios klasės pratybos numato 250–300 žodžių ir keturias pastraipas.

Iš viso – iki 30 taškų. Tai kriterijų maksimumai, modeliui taškai neskirti. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui būtinas tvirtas literatūros ar kultūros žinių pagrindas; įsivaizduotas kasdienis atvejis moko konkretinti mintį ir savaime tokio įvertinimo neužtikrina. Keturių pastraipų sandara yra mokymosi atrama, ne nacionalinis reikalavimas visiems tekstams.