Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kodėl verta pasidomėti, kaip pasiektas rezultatas?“. Remkis pasakėčia ir konkrečia kasdiene situacija. Paaiškink, kuo skiriasi gandas, spėjimas ir parodytas darbo būdas.

Ant sraunios upės, pagal ąžuolyną seną,
Vienkiemyj, daugel metų žemaitis gyveno.
Nebuvo ten aplinkui nė jokio kaimyno,
Kurio būtų taip didi ir graži šeimyna.
Pilni tvartai galvijų, javai netelp klėtyj;
Nerasti laimingesnio cielame pasvietyj.
Buvo garsas aplinkui ir visi žinojo,
Jog namus to žemaičio aitvaras dabojo.
Kaipo lakstė patrobiais, ne vienas tai matė,
Ir, nutūpęs ant stogo, ką parnešęs, kratė.
Juk ir zolabai stogų nuspardyti buvo,
Ir artimiems kaimynams šiens ir javai žuvo.
Ant to garso pas žmogų atėjęs urėdas:
„Ar tu, – sako, – neturi gėdos!
Aitvarą pas save laikyti!
Kaimynams iškadą daryti!“
Atsakė žmogus, dvasioj juokdamasis savo:
„Mano aitvarai neapgavo
Nei vieno
Kaimyno,
O daugiems daug gero padarė.“
Ant to žodžio urėdas tarė:
„Parodyk gi tu man aitvarus savo.“
Tuojaus žmogus urėdą už rankos pagavo
Ir vedė ing prieklėtį,
Kur buvo žagrės, dalgiai ir kirviai sudėti.
„Šitai, – sako, – aitvarai, kurie viską gera
Gyvenime daro.“

Šaltinis: Simonas Stanevičius, „Aitvarai“, „Raštai“, paruošė Jurgis Lebedys, Vilnius: Vaga, 1967; „Šaltinių“ tekstas, p. 4–5.

Žodžiai skaitymui. Aitvaras čia – sakmių būtybė, ne ore leidžiamas žaislas; cielame pasvietyj – visame pasaulyje; garsas – gandas; urėdas – dvaro ūkio prižiūrėtojas; iškada – žala; ing – į; prieklėtis – vieta prie klėties; žagrė – žemės dirbimo įrankis; zolabas – stogo viršūnė. Baigiamajame veikėjo atsakyme aitvarais pavadinami darbo įrankiai. Išlaikytos visos 28 eilutės.

Kodėl verta pasidomėti, kaip pasiektas rezultatas?

Pamatę gerą kito žmogaus rezultatą kartais skubame spėti, kad jam tiesiog pasisekė. Taip lieka nepastebėtos pastangos ir išmokti dalykai. Pasidomėję, kaip rezultatas pasiektas, galime teisingiau vertinti žmogų ir patys ko nors išmokti. Klausimas apie darbo eigą dažnai suteikia daugiau negu iš tolo sukurtas paaiškinimas.

Simono Stanevičiaus pasakėčioje „Aitvarai“ apie pasiturintį žemaitį sklinda gandas, esą jo namus prižiūri turtus nešanti būtybė. Atėjęs urėdas jau kaltina žmogų darant žalą kaimynams. Tačiau šeimininkas ginčą pasuka netikėta kryptimi: nuveda jį prie darbo įrankių. Žagrės, dalgiai ir kirviai pavadinami tikraisiais jo aitvarais. Šis atsakymas ragina gerovės priežasties ieškoti kasdieniame darbe. Girdėtas pasakojimas dar nepaaiškina, kaip žmogus gyvena ir ką iš tiesų daro. Todėl prieš kaltinant svarbu pažiūrėti atidžiau. Pasakėčios pabaiga leidžia iš naujo įvertinti tai, kas pradžioje aplinkiniams atrodė savaime aišku.

Panašią situaciją galima įsivaizduoti klasėje. Mokinys puikiai pristato savo piešinį, o draugas nusprendžia, kad viską už jį padarė suaugusysis. Paklausęs, kaip darbas gimė, jis galėtų pamatyti eskizus, nutrintas vietas ir kelis bandytus spalvų derinius. Tuomet paaiškėtų, kiek laiko užėmė kūrimas. Draugas galėtų pasimokyti planuoti savo darbą, užuot kartojęs nepagrįstą kaltinimą. Žinoma, pagalba taip pat gali būti naudinga, tačiau jos masto nereikia išgalvoti vien pažvelgus į galutinį piešinį. Sąžiningiau leisti pačiam autoriui parodyti, ką jis atliko ir ko mokėsi. Pamatę darbo eigą galime pastebėti ir konkrečią pagalbą, kuri buvo naudinga, bei aiškiai atskirti ją nuo paties mokinio atliktų dalykų.

Taigi domėtis rezultato atsiradimu verta dėl teisingesnio vertinimo ir galimybės mokytis. Pasakėčios įrankiai atkreipia dėmesį į darbą, o eskizų pavyzdys leidžia pamatyti paslėptus kūrimo žingsnius. Kai klausiame ir išklausome atsakymą, mažiau vietos lieka gandams. Geras rezultatas tada gali paskatinti smalsumą, pagarbą ir norą išbandyti savo jėgas.

Rašinyje pirmiausia tikrinamas pasakėčios paaiškinimas, paskui rodoma, kaip klausimas apie darbo eigą pakeistų kasdienį vertinimą.

Tikslumas. Pasakėčios pabaiga iškelia darbą. Joje nėra išsamaus tyrimo, kas atsitiko kaimynų javams, todėl tokio įvykio paaiškinimo nereikia išgalvoti. Rašinys netvirtina, kad kiekvienas turtingas žmogus viską pasiekė vien savo pastangomis. Piešinio scena yra sukurta kaip pavyzdys.

7–8 klasių mokomojo rašinio įsivertinimas. 250–320 žodžių apimtis pasirinkta pagal pateiktą aštuntos klasės modelį.