Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kodėl svarbu sąžiningai parodyti savo indėlį?“. Remkis pasakėčia ir konkrečia kasdiene situacija. Paaiškink, kodėl reikėtų atskirti savą pastangą nuo kito suteiktos pagalbos.

Paukščiai kitą kartą, seimą pasidarę,
Visi vienu žodžiu buvo susitarę,
Idant tasai tarp jų karalium pastotų,
Kurs lėkdams už visus aukščiau nuplasnotų.
Paukščiams lekiant, visus pranoko erelis, –
Bet karaliuks, būdams mažiausias paukštelis,
Ant erelio kytriai tylojo pakalos.
Netrukus atėjo paukščiams lydžių galas,
Nes erelis viršų gavo,
Ir visi žemyn svyravo.
Tuo tarpu karaliuks erelį paliko
Ir, aukštai skrajodams, ant paukščių sukliko:
„Aš ereliui viršų gaut neduosiu,
Aš karalium būsiu.“
Bet veik išsireiškė to paukščio gudrybė;
Užsidegė visų sparnuočių rūstybė:
Visi karaliuką žavinti norėjo
Ir lig sūdui stosiant kaliny tūrėjo.
Tuo metu pelėdai ir šikšnosparniui tiko,
Jog kalinio sargais podraug pasiliko.
Bet abudu snaudė, sergstams jautrus buvo –
Spurstelėjo šalin ir sargams pražuvo.
Norint didžias akis pelėda turėjo,
Niekur karaliuko regėt negalėjo.
Veltui šikšnosparnis abi statė ausi,
Gudraus karaliuko niekur nesuklausė.
Ligšiol veislė paukščių ant sargų rūstauja,
Kuriuodu per dienas slėptis nepaliauja.

Šaltinis: Simonas Stanevičius, „Erelis, karalius paukščių ir gudrybė karaliuko“, „Raštai“, paruošė Jurgis Lebedys, Vilnius: Vaga, 1967; „Šaltinių“ tekstas, p. 6.

Žodžiai ir veikėjai. Karaliukas – mažo paukščio pavadinimas; čia tai veikėjas, siekiantis karaliaus vardo. Kytriai tylojo pakalos – gudriai tūnojo ant nugaros; lydis – čia varžybos; žavinti – šiame tekste žudyti; sūdas – teismas; tūrėjo – laikė. Pateiktos visos 28 eilutės. Senųjų žodžių reikšmės skiriasi nuo šiandien įprastų.

Kodėl svarbu sąžiningai parodyti savo indėlį?

Bendras rezultatas dažnai priklauso nuo kelių žmonių pastangų. Vis dėlto noras pasirodyti gali paskatinti visą laimėjimą priskirti sau. Sąžiningai parodyti savo indėlį svarbu todėl, kad kiti galėtų pasitikėti mūsų žodžiais ir matyti tikrą darbų pasidalijimą. Pripažinta pagalba nesumenkina to, ką patys išmokome ar atlikome.

Simono Stanevičiaus pasakėčioje apie erelį ir karaliuką paukščiai sutaria karaliumi rinkti aukščiausiai pakilusį. Mažasis karaliukas slapta tūno ereliui ant nugaros ir tik vėliau nuskrenda aukščiau. Skelbdamasis laimėtoju, jis neparodo, kiek jo rezultatui padėjo kito paukščio jėga. Gudrybei išaiškėjus, kyla kitų rūstybė. Šis įvykis leidžia svarstyti prarastą pasitikėjimą: matomas aukštis neatskleidžia viso kelio, kuriuo jis pasiektas. Kartu paukščių grasinimas susidoroti nėra kasdienio ginčo sprendimo pavyzdys. Svarbiausia pamoka čia – pastebėti, kieno pastanga liko paslėpta po vieno veikėjo pasigyrimu. Karaliuko sumanumas nepanaikina poreikio sąžiningai parodyti erelio reikšmę rezultatui.

Panašų klausimą galima įsivaizduoti rengiant klasės vaizdo pasakojimą. Vienas mokinys filmuoja, kitas parenka medžiagą, trečias sumontuoja galutinį įrašą. Jeigu montuotojas pristatydamas teigtų viską sukūręs vienas, draugų darbas liktų nepastebėtas. Aiškiai įvardijęs jų indėlį, jis vis tiek galėtų pagrįstai džiaugtis savu gebėjimu sujungti vaizdus. Komanda tada žinotų, kad kiekvieno pastanga bus pripažinta. Be to, toks pasakojimas leistų kitiems tiksliau suprasti, ko reikia panašiam darbui. Pagalbos įvardijimas parodytų tikrąją kūrimo eigą, o ne tariamą vieno žmogaus gebėjimą atlikti viską be kitų.

Taigi sąžiningas indėlio parodymas saugo pasitikėjimą ir leidžia teisingiau vertinti rezultatą. Pasakėčioje paslėpta erelio pagalba sukelia nusivylimą, o vaizdo pasakojimo pavyzdyje aiškus darbų įvardijimas padėtų bendradarbiauti. Savo pastangą galima vertinti jos nepadidinant kitų sąskaita. Tuomet laimėjimas tampa proga pasidalyti džiaugsmu ir pripažinti tai, kas buvo padaryta kartu.

Rašinyje atskiriamas matomas rezultatas ir tikras jo pasiekimo kelias.

Tikslumas. Susitarime pasakyta apie aukščiausią skrydį; nėra atskirai išrašytos visos pagalbos taisyklės. Todėl argumentas remiasi paslėptu kilimo būdu ir kitų pastangų nepripažinimu. Paukščių grasinimas bei karaliuko kalinimas neperimami kaip teisingas kasdienio ginčo sprendimo būdas. „Žavinti“ šiame sename tekste reiškia žudyti, o ne šiandien įprastą žavėjimą. Pasakėčios pabaigoje karaliukas pabėga iš sargų.

7–8 klasių mokomojo rašinio įsivertinimas. 250–320 žodžių apimtis pasirinkta pagal pateiktą aštuntos klasės modelį.