Užduotis. Parašyk bent 200 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kodėl vaizduotė svarbi ir kasdienybėje?“. Remkis pateiktu eilėraščiu ir aiškiai įvardyta įsivaizduota kasdiene situacija.

vaikystėj maniau kad dangus – plokštuma
lubos į kurias neatsitrenkia paukščiai
palapinės brezento neprapjauna lėktuvai

skaičiau pasaką apie mergelę kuri nieko
nenorėjo dirbti tad beliko debesis ganyti
vėliau aišku ji iš to pasimokė
aš tai ne

kol kiti dirba savo gyvybiškai ir visuomeniškai svarbius
derlių nokinančius darbus piešiu ant debesų
jungiu baltus pūkinius kontinentus
čia mano zoologijos sodas mano
debesų žiema

kokio blogio bebūtume prisidirbę debesys
iš lėktuvo vis vien atrodo kaip ir tie ankstesni debesys
kai dar nebuvo tiek chemijos ir plastiko kiekviename
kvėpsnyje ir čiurkšlėje

kartais iš jų iškrenta
mano nuodo gruodo kruopos

Šaltinis: Giedrė Kazlauskaitė, „Marialė“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025.

Žodžiai: kvėpsnis – dvelkimas, pavyzdžiui, vėjo; gruodas – sušalęs purvynas. Tai prie pateikto teksto nurodyti paaiškinimai. Iš literatūrinio teksto pašalinti tik į juos kreipiantys išnašų numeriai.

Kodėl vaizduotė svarbi ir kasdienybėje?

Kasdienius dalykus lengva pradėti matyti vien pagal įprastą jų paskirtį. Suolas skirtas sėdėti, koridorius – pereiti, o į debesis žvelgiame spėdami orą. Vaizduotė leidžia tuos pačius dalykus pamatyti kitaip ir numatyti naujas galimybes. Ji svarbi, kai norime savitai kurti ir geriau suprasti galimą savo sumanymų poveikį.

Giedrės Kazlauskaitės eilėraštyje „Debesų piemenė“ kalbančioji prisimena vaikišką dangaus vaizdą ir pasakos pamoką. Suaugusi ji tebepiešia ant debesų, juose jungia kontinentus ir mato zoologijos sodą. Šie vaizdai suteikia regimai aplinkai jos pačios sukurtą pavidalą. Kitų svarbių darbų ir savo debesų gretinimas skamba ironiškai, bet kartu leidžia klausti, ar kūrybą galima pamatuoti vien greita nauda. Vėliau atsiranda chemijos bei plastiko žodžiai, o pabaigoje iškrinta asmeninės nuodo ir gruodo kruopos. Kūrybinis žvilgsnis išlieka susijęs su neramia aplinka. Įsivaizduodamas žmogus gali ir praturtinti pasaulį, ir atidžiau svarstyti savo santykį su juo.

Įsivaizduokime mokinę, siūlančią, kaip mokyklos koridoriuje patogiau laukti pamokos. Ji galėtų nupiešti skirtingas suolų vietas ir mintyse pereiti tuo koridoriumi. Viename piešinyje laukiantieji užstotų praėjimą, kitame liktų vietos judėti. Įsivaizdavusi pavargusį mokinį su sunkia kuprine, ji pastebėtų ir vietos daiktams poreikį. Tokia minties veikla leistų numatyti kitų patirtį dar prieš keičiant aplinką. Pasiūlymą mokinė aptartų su bendraklasiais ir išklausytų, ko pati nepastebėjo. Šis įsivaizduotas atvejis parodo, kaip kūrybiškumas siejasi su dėmesiu kitiems. Vaizduotė pasiūlytų galimybių, o pokalbis padėtų spręsti, kurios tinka bendram gyvenimui.

Taigi vaizduotė padeda keisti nusistovėjusį žvilgsnį ir numatyti galimus padarinius. Eilėraščio debesys praturtinami savitais vaizdais, o kasdieniame pavyzdyje mintyse patikrinamas naujas erdvės sumanymas. Abiem atvejais svarbus ryšys su aplinka. Kūrybinį pasiūlymą praturtina gebėjimas klausti, ką jis reikš pačiam žmogui ir šalia esantiems.

Rašinys atskiria kūrybinį aplinkos matymą ir galimybę įsivaizduoti kitų patirtį. Suolų išdėstymas yra naujas hipotetinis atvejis, o ne eilėraščio įvykis. Literatūrinėje pastraipoje pabaigos žodžiai susieja vaizduotę su nerimu dėl žmogaus santykio su pasauliu.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra šios mokomosios užduoties modelis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.