Užduotis. Parašyk bent 200 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kodėl guodžiant reikia kantrybės?“. Remkis bičiulių scena ir aiškiai įvardyta įsivaizduota kasdiene situacija.

Juodvalkis vis dar sėdėjo už stalo, prie kurio neseniai linksminosi per vestuves ir nuo kurio šiandien išnešė jaunamartės grabą, prislėgtas sunkių minčių ir traukdamas dūmą, kuris kamuoliais kilo į palubę ir sklaidėsi po trobą. Nykūs šešėliai prigludo tamsiuose pakampiuose kaip beviltiškas susirūpinimas. Slėgė sunki tyla. Pagaliau neiškentė kalvis ir pasipurtė. Pasižiūrėjo pro dūmus į sulinkusį prie lopšio Baltaragį ir suprato, kad iš to lopšio kils naujas gyvenimas ir išsklaidys nykius šešėlius surūkusioje troboje. Jis paguos nelaimės parblokštą jo bičiulį ir suteiks jėgų iš naujo gyventi.

Tai supratęs, kalvis pakilo nuo stalo, priėjo sunkiu žingsniu prie Baltaragio ir uždėjo ranką ant jo palinkusio peties.

– Nenusimink, – tarė. – Pakelsi nelaimę, dvigubai stiprus būsi. Užsiauginsi dukrelę, ir bus ji tau visas gyvenimo džiaugsmas, paguoda. Tai neprarask galvos. Nelaimė kaip naktis praeis, ir vėl užtekės saulė.

Baltaragis pasižiūrėjo į savo bičiulį padūmavusiomis akimis, lyg nieko nesuprasdamas ir nesitikėdamas sulaukti užtekančios saulės. Baisi nykuma jį slėgė, ir jis nieko negalėjo suvokti, tiktai visa širdimi jautė – kol gyvas bus, neatsitrauks nuo lopšio, kur buvo jo gyvenimo visa viltis.

Šaltinis: Kazys Boruta. Baltaragio malūnas. Vilnius: Alma littera, 2002; 2012 m. skaitmeninis leidimas pagal pateikto PDF antraštę; antraštėje nurodytas ISBN 978-5-430-06012-1; pateikta vientisa XII skyriaus dalis, p. 76–77.

Situacija ir žodžiai. Marcelė mirė gimdydama dukterį. Kalvis Juodvalkis parvedė bičiulį Baltaragį po laidotuvių namo, kur lopšyje miega naujagimė. Grabas – karstas; palubė – vieta prie lubų. Pateikta vientisa XII skyriaus pabaiga. Juodvalkio viltis ir Baltaragio savijauta pasakojime išlaikomos skirtingos.

Kodėl guodžiant reikia kantrybės?

          Guodžiantis žmogus dažnai nori kuo greičiau pamatyti kitą ramesnį. Iš gerų norų tariami žodžiai, kad viskas pasikeis ir vėl bus gerai. Tačiau išgyvenantis skausmą žmogus dar gali nepajėgti taip matyti ateities. Kantrybė leidžia likti šalia nereikalaujant, kad paguoda iš karto pakeistų jo savijautą.
          Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ ištraukoje Juodvalkis guodžia žmoną palaidojusį Baltaragį. Kalvis tikisi, kad dukrelė suteiks bičiuliui naujų jėgų. Jis prieina, uždeda ranką ant peties ir kalba apie po nakties užtekančią saulę. Jo žodžiai nuoširdūs, bet Baltaragis dar nesupranta ir nesitiki būsimo palengvėjimo. Juodvalkis kalba apie būsimą paguodą, o jo bičiulis dar negali jos įsivaizduoti. Pabaigoje vyras tebėra prislėgtas, nors jo ryšys su lopšyje miegančia dukterimi išlieka. Tai parodo, kad žmogus gali turėti, dėl ko gyventi, ir kartu dar stipriai sielvartauti. Bičiulio artumas svarbus, tačiau jis nepanaikina skausmo vienu pokalbiu. Paguodai reikia vietos ir tokiam atsakui, kuriame palengvėjimo dar nematyti.
          Kasdienybėje panašią kantrybę galime įsivaizduoti mokiniui liūdint dėl į kitą miestą išsikrausčiusio draugo. Klasės bičiulis pasiūlo kartu leisti pertraukas ir tikisi, kad nuotaika greitai pagerės. Tačiau mokinys vis dar ilgisi ankstesnio bendravimo, todėl mažai kalba. Bičiulis galėtų išklausyti, ką jie mėgdavo veikti, ir pakviesti prisidėti prie bendros veiklos palikdamas laiko apsispręsti. Keli trumpi, ramūs susitikimai leistų artumui augti be skubinimo. Liūdesys neprivalėtų išnykti tam, kad pasiūlyta draugija būtų vertinga. Tokia laikysena padėtų žmogui jausti, kad jis gali būti priimtas ir nepasirengęs tuoj pat pralinksmėti.
          Taigi guodžiant reikia kantrybės, nes žmonės skausmą išgyvena skirtingu tempu. Juodvalkio tikėjimas ateitimi dar netampa Baltaragio ramybe, o įsivaizduotam mokiniui taip pat gali reikėti daugiau laiko. Buvimas šalia vertingas ir tada, kai pokalbis nesibaigia šypsena. Kantrus dėmesys palieka vietos tikrajai žmogaus savijautai.

Rašinyje teiginį apie kantrybę pagrindžia nesutampanti draugų savijauta ir laiko paliekantis elgesys. Klasės pavyzdys įsivaizduotas. Draugo išvykimas ir žmonos mirtis skiriasi mastu bei pasekmėmis; bendras palyginimo pagrindas yra guodžiamo žmogaus savijautos gerbimas. Vaiko buvimas nėra pažadas, kad gedulas būtinai greitai baigsis.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra šios mokomosios užduoties modelis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.