Užduotis. Parašyk vieną 170–195 žodžių išplėtotą pastraipą klausimu „Kaip tėvynės grožis siejamas su jos brangumu?“ Remkis pateiktu visu eilėraščiu. Pradžios žodžių reikšmę susiek su dvarų ir bažnyčių vaizdais bei pabaigos pakartojimu.

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai:
Graži tu savo dangaus mėlyne!
Brangi: tiek vargo, kančių prityrei.

Kaip puikūs slėniai sraunos Dubysos,
Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja;
O po tuos kalnus sesutės visos
Griaudžiai malonias dainas ringuoja.

Ten susimastęs tamsus Nevėžis
Kaip juosta juosia žaliąsias pievas;
Banguoja, vagą giliai išrėžęs;
Jo gilią mintį težino Dievas.

Kaip puikūs tavo dvarai, tėvyne,
Baltai iš sodų žalių bekyšą!
Tik, brangią kalbą tėvų pamynę,
Jie mūsų širdis mažai ką riša.

Kaip linksma sodžiuos, kai vyturėlis
Jaukiai pragysta, aukštai iškilęs,
Ar saulė leidžias, ir vakarėlis
Ramumą neša, saldžiai nutilęs.

Bažnyčios tavo ne tiek gražybe,
Ne dailės turtais, ne auksu žiba;
Bet dega meilės, maldos galybe,
Senųjų amžių gyva tikyba.

Kai ten prieš sumą visi sutarę
Griaudžiai užtraukia „Pulkim ant kelių“,
Jausmai bedievio vėl atsidarę,
Tikėti mokos nuo tų vaikelių.

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai!
Ne veltui bočiai tave taip gynė,
Ne veltui dainiai plačiai išgyrė!

Šaltinis: Maironis, „Lietuva brangi“, rinkinyje „Pavasario balsai“. Maironio lietuvių literatūros muziejaus projekto „90 Maironio balsų“ tekstinė skaitmeninė publikacija; spaudos leidimo pagrindas nenurodytas.

Žodžiai. Sodžius – kaimas; suma – pagrindinės sekmadienio ar šventės Mišios; tikyba – tikėjimas; bočiai – protėviai; dainiai – poetai; ringuoti – vinguriuojant dainuoti. Prityrei – patyrei. Šaltinio forma susimastęs reiškia „susimąstęs“.

Kaip tėvynės grožis siejamas su jos brangumu?

Maironio eilėraštyje „Lietuva brangi“ tėvynės brangumas atsiskleidžia aiškinantis, kas slypi už gražaus reginio. Pradžios žodis „Graži“ siejamas su dangaus mėlyne, o „Brangi“ paaiškinamas patirtu vargu ir kančiomis. Taip greta matomo vaizdo atsiranda bendros praeities vertė: kraštas svarbus ir dėl to, ką teko ištverti. Toliau įvardytos Dubysa ir Nevėžis suteikia kraštovaizdžiui konkretumo, tačiau aprašymas neapsiriboja upių grožiu: tarp kalnų skamba dainos, prisimenama kalba ir tikėjimas. Ypač svarbus posūkis dvarų posme. Kalbantysis pirmiausia žavisi baltais pastatais žalių sodų fone, paskui žodžiu „Tik“ pažymi kritišką savo vertinimo posūkį. Dvarų aplinkoje prarastas ryšys su sava kalba silpnina ir emocinį artumą. Vadinasi, patraukli išvaizda dar nenusako kultūrinės vietos reikšmės. Panašiai bažnyčių vertę kalbantysis randa maldoje ir gyvame tikėjime, kuriuos iškelia aukščiau aukso bei dailės turtų. Religinis bendrumo vaizdas atskleidžia, kokias vertybes kalbantysis sieja su gimtojo krašto patirtimi. Pabaigoje grįžusios pirmos dvi eilutės apima jau praplėstą tėvynės vaizdą. Jas lydintis „Ne veltui“ pabrėžia protėvių gynimo ir poetų kūrybos prasmingumą. Todėl grožis šiame tekste tampa atspirties tašku kalbėti apie istorinį bei kultūrinį ryšį: kraštas brangus dėl to, kokia žmonių patirtis jame atpažįstama.

Pastraipa remiasi viena aiškinimo kryptimi: regimas grožis papildomas istorine ir kultūrine reikšme. Teiginį plėtoja kelių posmų ryšys, o ne atskiras kraštovaizdžio detalių sąrašas.

Sutelk pastraipą. Po dvarų pavyzdžio parašyk, kokiu pagrindu kalbantysis keičia savo vertinimą. Tuomet patikrink, ar bažnyčių pavyzdys plėtoja tą pačią mintį. Bažnyčių vaizdu pagrįsk kalbančiojo požiūrį į bendrumą.

Tai vienos mokomosios pastraipos savitikra. 170–195 žodžiai yra šios užduoties apimtis. Ji nėra viso PUPP darbo minimumas ar nacionalinė atskiros pastraipos taškų lentelė.