Užduotis. Parašyk vieną 170–195 žodžių pastraipą klausimu „Kaip palyginimai keičia miesto vaizdą žvelgiant iš bokšto?“ Palygink bent du vaizdus ir paaiškink, kaip jie susiję su laikrodininko numatoma patirtimi.

Kai laikrodininkas įlips į bokštą
ir kryžgatvy užsuks tą pirmą laikrodį,
jam gatvių brėžiniai atrodys
   tartum saulės miestas,
lietaus, anglies ir molžemio
   kvapu atmieštas.

Kai laikrodininkas įlips į bokštą
ir apačioj aikštė siūbuos lyg denis,
tą vėją jis kas vakarą su duona valgys,
ir dar ilgai balkonai plauks jam
   lyg spalvotos valtys.

Kai laikrodininkas įlips į bokštą
ir pats pavirs erdve ir varpo dūžiais,
tų gatvių gausmas tvins,
   ir būsimasis laikas
gramatikoj ir akmeny virpės
   lyg saulės laidas.

Šaltinis: Judita Vaičiūnaitė, „Poezija. Eilėraščiai“, 2012 m. skaitmeninė atranka, PDF p. 22; ISBN 978-5-430-05994-1. Titule: „Skaitmeninta iš Juditos Vaičiūnaitės knygų“; konkreti pirminė spaudos knyga ir jos metai nenurodyti.

Eilėraštis leidinyje pažymėtas „*“, atskiro pavadinimo neturi. Čia jis atpažįstamas pagal pirmąją eilutę.

Kryžgatvis – gatvių susikirtimo vieta; molžemis – molingas žemės gruntas; denis – laivo viršutinė aikštė.

Nurodytas p. 22 priklauso skaitmeninei atrankai. Tai nepatvirtina originalios spaudos knygos puslapio ar eilėraščio pirmosios publikacijos metų.

Kaip palyginimai keičia miesto vaizdą žvelgiant iš bokšto?

Vaičiūnaitės eilėraštyje palyginimai keičia miesto vaizdą, nes nuo bokšto matoma tvirta erdvė įgyja kelionės judesį. Iš pradžių gatvės laikrodininkui pasirodys kaip brėžiniai, primenantys tikslų išsidėstymą. Tačiau aikštė vėliau siūbuos „lyg denis“, o balkonai plauks „lyg spalvotos valtys“. Šie palyginimai susieja sausumos miestą su vandens erdve. Pastatai fiziškai nepajuda: kinta numatomas žmogaus patyrimas. Žodis „jam“ padeda suprasti, kad balkonų plaukimas priklauso laikrodininko žvilgsniui. Iš aukštai regimos jų spalvos ir išsidėstymas tampa gyva kompozicija, o aikštės plokštuma primena laivo pagrindą. Vėjas sustiprina šią kelionės nuojautą ir susieja ją su kūnišku aplinkos jutimu. Miesto vaizdas dėl to išlieka konkretus: jo kvapą sudaro lietus, anglis, molžemis, o amatininkas ateina atlikti darbo. Kiekvieno posmo pradžioje kartojamas „Kai“ ir būsimasis laikas išlaiko visą patirtį numatomą. Palyginimai leidžia įsivaizduoti, ką atvertų įkopimas, nepaverčiant jo tiksliai datuotu įvykiu. Palyginimų seka išplečia vieną aikštės vaizdą į daugybę balkonų, todėl judėjimo įspūdis apima vis didesnę erdvę. Juose slypi ir profesinio žvilgsnio savitumas: laikrodžio prižiūrėtojas tampa judančio miesto stebėtoju. Taigi žvilgsnis iš bokšto atskleidžia ryšį tarp darbo vietos ir vaizduotės, o įprastiems miesto daiktams suteikia naują ritmą.

Vienos 170–195 žodžių mokomosios pastraipos savitikra. Viso PUPP darbo taškai ir apimties nuoskaitos šiai užduočiai netaikomi.