Užduotis. Parašyk vieną išplėtotą pastraipą tema „Kaip numatoma dovanos paskirtis atskleidžia vaiko jausmus?“. Paaiškink klasės draugui, kaip pateikto teksto raiška padeda suprasti jo mintį.

Yra sodne mažas pussalėlis, į tvenkinį įsikišęs, spirėjų žydinčių krūmų uždengtas, visas gėlėmis apibertas. Ant jo kranto auga gluosnis, kurio stuobrys, matyti, kitąsyk nukirstas, išleido tris naujus stuobrelius ir sudarė tarsi fotelį, kuriame labai patogiai galima sėdėti atsilošus. Kana kados radova tą kampelį su mamate. Mamatė išpjovė ant vieno stuobrelio mano raidę ir tarė:

- Dabar čia bus tavo fotelis, Irusia, o kai čia sėdėsi, atmink mamatę, ir vien geros ir gražios mintys teateinie į tavo galvelę.

Šį pavasarį dažnai sėdžiu gluosnio fotelyje, nes ruošiu dovanėlę mamatės vardinėms. Žiemą pramokau išsiuvinėti ir užsigeidžiau pirmąjį savo darbo vaisių jai paaukoti. Už savo pinigus nupirkau reikiamos medžiagos, ir štai, pasislėpus fotelyje, kad mamatė nepamatytų, siuvu staltiesėlę spintelei pas jos lovą. Pasirinkau šią dovaną, ne kitokią, giliai viską apgalvojusi. Vakare, mąsčiau, kai mamatė paskaičius norės užgesinti žvakę, jos paskutinis žvilgesys puls ant mano staltiesėlės, ir ji užmigs, apie mane mąstydama... O rytą pirmutinis daiktas, jos žiūrimas, yra laikrodis ant spintelės... Ir čia vėl turės mane atsiminti.

Viršum mano galvos gieda ir čiulba paukšteliai; toli, antrame tvenkinio krante, kalena gandras; ties mano kojomis mėlynuoja dangaus ašarėlių giria, stebėdamos savo atvaizdu tvenkinio veidrodyje. Kažkoks saldus, tarsi medaus kvapas kutena man nosį, bet nepaisau nieko ir vis tik siuvu kuo uoliausiai. Taip man saldu, linksma mąstant, kaip nudžiugs mamatė, šį mano darbelį pamačius. Ir didžiuodamosi žiūriu į savo veikalą - iš tikrųjų menką ir ydingą, bet mano akyse labai gražų. O paskui atsimenu mamatės norą, kad, man čia sėdint, tik geros mintys teateitų į galvą, ir mąstau, kad juk negali būti minčių, geresnių už tą, kaip patiekti džiaugsmo savo mamatei.

Šaltinis: Šatrijos Ragana, „Sename dvare“, vartotojo pateikta skaitmeninė kopija, PDF p. 1; spausdinto leidimo duomenys nenurodyti.

Pateikta vientisa gluosnio fotelio ir siuvamos dovanėlės scena. Irusia ruošia staltiesėlę mamatės vardinėms, ne gimtadieniui. Ji dar tik įsivaizduoja dovanos paskirtį ir motinos džiaugsmą; dovanos įteikimas čia neparodytas. Mamatė – pasakotojos motina.

Kaip numatoma dovanos paskirtis atskleidžia vaiko jausmus?

Irusios ruošiama dovana Šatrijos Raganos „Sename dvare“ atskleidžia norą būti mamatės kasdienybės dalimi. Mergaitė siuva staltiesėlę prie lovos esančiai spintelei. Pasirinkimą ji paaiškina įsivaizduodama vakarą ir rytą: motinos žvilgsnis vis užkliūtų už jos darbo. Žodžiai „turės mane atsiminti“ parodo, kokią ryšio reikšmę vaikas suteikia mažam daiktui. Nors pasakojime paminėti siuvinio trūkumai, Irusia juo didžiuojasi ir viliasi pradžiuginti mamatę. Gluosnio fotelyje duotas mamatės palinkėjimas puoselėti geras mintis pratęsiamas dukters rūpesčiu. Tačiau dovana dar siuvama, o jos poveikis motinai tik įsivaizduojamas. Ateities vaizdai parodo, kiek dėmesio mergaitė skiria mamatės įpročiams ir kaip stipriai trokšta likti jos mintyse.

Pastraipoje dovanos vieta ir numatomas naudojimas tampa jausmo įrodymu. Pasakojama pirmuoju asmeniu, todėl pažįstame Irusios sumanymą. Būsimoji motinos reakcija išlaikoma kaip dukters viltis.

Šios mokomosios pastraipos įsivertinimas. Viso PUPP rašinio apimties ir taškų reikalavimai vienai pastraipai netaikomi.