Užduotis. Parašykite vieną išplėtotą pastraipą klausimu „Kaip kartojimas ir metaforos atskleidžia teatro reikšmę?“ Remkitės pateikta ištrauka ir paaiškinkite, kaip kartojimas bei metaforos padeda atskleisti teatro reikšmę pasakotojai.

Pirmojo egzamino išvakarėse nuėjau į teatrą. Tuo metu Omske gastroliavo Sverdlovsko operos ir baleto teatras.

Opera... Kokį didžiulį poveikį ji turėjo man. Pamėgau ją labai anksti, o nuo 13 metų ji išstūmė visus vaikiškus žaidimus ir pramogas. Retą spektaklį praleisdvau.

Teatras... Nepamirštamos, gražiausios mano vaikystės valandos. Didžulio džiaugsmo valandos.

Prieš mane atsivėrė įstabus Grožio ir Gėrio pasaulis, apkerėjęs mane ir tapęs vėliau didele dvasios atsvara mano gyvenime.

Teatras... Jis uždega žmogaus širdyje fakelą, kurio jau niekas nebeužgesins; gali daryti ką nori: žeminti, kankinti, stumti į purvyną – žmogaus širdyje vis tiek jau skamba kita muzika – tikėjimo Gėriu muzika. Ir niekada tu jau negalėsi būti skriaudėjų pusėje, tavęs nepadarys jų įrankiu.

Kai 1941 m. birželio 14 d. mus vežė į Sibirą, man liepė pasiimti būtiniausius daiktus, aš rūpestingai sudėjau į du pundelius visas spektaklių programas ir išėjau iš namų tvirtai tikėdama, kad nešuosi su savimi visa, kas brangiausia ir vertingiausia.

Tą vakarą ėjo „Traviata“. Kiek daug kartų mačiau ją Lietuvoj. Bet dabar, po tiekos metų, mirčių ir praradimų, viskas skambėjo nauja prasme, nepaprastai sukrečiančiai. Sukilo visa, apie ką stengiausi negalvoti, neprisiminti, kad galima būtų gyventi. Ir aš verkiau. Bet kartu įgavau naujų jėgų ir pasirengiau egzaminams kaip šturmui.

Nors juos išlaikiau penketais, bet žinojau, kad mano likimą spręs mandatinė komisija, kuri, be abejonės, pasidomės kai kuriais biografijos momentais, kuriuos aš nuslėpiau.

Šaltinis: Dalia Grinkevičiūtė, „Lietuviai prie Laptevų jūros“, II dalies pabaiga, „Šaltinių“ pateiktas 13 p. skaitmeninis perrinkimas, PDF p. 12–13; spaudos leidimo pagrindas ir metai faile nenurodyti.

Situacija. Pasakojama apie gyvenimą tremtyje, grąžinimą į Jakutiją ir 1954 m. gautą leidimą vykti mokytis į Omską. Į Omską atvykusi pasakotoja prieš stojamąjį egzaminą nueina į „Traviatą“. Teatro vaizdas sieja vaikystės prisiminimą ir dabartinį jėgų atgavimą. Egzaminų išlaikymas dar neparodo mandatinės komisijos sprendimo. Išlaikyta skaitmeninės kopijos forma „praleisdvau“ (dabartine rašyba „praleisdavau“).

Kaip kartojimas ir metaforos atskleidžia teatro reikšmę?

Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ištraukoje teatras vaizduojamas kaip ilgai išliekanti moralinė atrama. Pasikartojantis žodis „Teatras...“ pristabdo pasakojimą ir vis grąžina prie vaikystėje patirto džiaugsmo. Po prisiminimo apie gražiausias valandas atsiranda širdyje uždegto fakelo metafora. Liepsna padeda įsivaizduoti tikėjimą gėriu, kurio prievarta nepajėgia lengvai nuslopinti. Šį vaizdą pratęsia širdyje skambanti muzika: išorinį žeminimą pasakotoja supriešina su viduje išlaikomu vertybiniu pasauliu. Tai jos įsitikinimo raiška, o ne patvirtinimas, kad menas visus veikia vienodai. „Traviatos“ vakaras atskleidžia šios atramos sudėtingumą. Spektaklis pažadina skaudžių praradimų prisiminimus ir sukelia ašaras, tačiau kartu suteikia jėgų ruoštis egzaminams. Taigi kartojimas išryškina teatro svarbą, o metaforos parodo, kaip seniai patirtas grožis padeda išsaugoti vidinę laikyseną skausmui neišnykus.

Pastraipa jungia raiškos priemonę su jos poveikiu: kartojamas žodis sugrąžina prie asmeninės patirties, o fakelo ir vidinės muzikos metaforos suteikia jai moralinės atramos prasmę. „Traviatos“ epizodas papildo šį aiškinimą: prisiminimas skaudina ir kartu skatina veikti. Pasakotojos tikėjimas teatro galia išlaikomas kaip jos požiūris.

Šios mokomosios pastraipos įsivertinimas. Viso PUPP rašinio apimties ir taškų reikalavimai vienai pastraipai netaikomi.