Užduotis. Parašyk vieną argumentuotą pastraipą, atsakydamas į klausimą „Kada sąžinė suteikia drąsos?“. Remkis pateiktu Sofoklio tragedijos fragmentu.

Situacija. Kreontas uždraudė laidoti Polineiką, kurį laiko Tėbų priešu. Antigonė pažeidė draudimą, atlikdama pareigą mirusiam broliui. Šiame fragmente ji atsako valdovui.

Kreontas (Antigonai). Na-gi, ko nuleidai galvą? Ar prisipažįsti prie savo kalties, ar ne?

Antigona (ramiai). Teip, prisipažįstu, nei nemanau gintis.

Kreontas (sargui). Gali eiti kur nori: esi liuosas. (Sargas išeina. Antigonai). O tu atsakyk man trumpai, stačiai: žinojai tu, kad aš užgyniau laidoti lavoną?

Antigona. Žinojau. Ir kaip-gi aš galėjau nežinoti? — Tai buvo visiems žinoma.

Kreontas. Ir tu išdrįsai nepaklausyti mano paliepimo?

Antigona. Ne Zeusas apreiškė man jį ir ne gyvenanti kartu su Mirtimi dievu Teisybės dievė davė žmonėms panašius įstatus. Nemaniau aš ir to, juog tavo paliepimai buvo teip svarbųs, juog tu — žmogus — gali peržengti nerašytuosius, vis-gi amžinus — dievų įstatus. Ne vakar ir ne šiandien jie pasirodė, ne, jie yra visada, ir nieks nežino jų pradžios. Dėl jų tai aš ir nenorėjau atsakyti prieš dievus, jei būčiau pabijojusi peržengti žmogaus norą. Aš žinojaus turėsianti mirti, — ar galėjo būti kitaip, jei ir nebūtumei apreiškęs man? Bet jei ir lemta man yra numirti prieš laiką, vis-gi tai bus man laimė: ar-gi negali būti mirtis laime tam, kas gyvena, kaip aš, tarp vienų kančių? Tokiu būdu man bent toks likimas negali būti liūdnas. Štai, jei aš būčiau palikusi nepalaidotą mano motinos mirusio sūnaus kūną, tuokart tai būtų, kodėl gailėtis, — dabar-gi nėra man ko liūdėti. Jei mano pastarąjį darbą skaitai kvailyste, tai pasakysiu, juog už kvailystę kaltina mane žmogus, kurs beveik pats yra kvailiu.

Šaltinis: Sofoklis, Antigona, vertė J. Š. [Jurgis Šaulys], Tilžė, 1903, p. 16–17.

Žodžiai skaitymui. Teip – taip; kalties – kaltės; liuosas – laisvas; užgyniau – uždraudžiau; įstatai – įstatymai ar nuostatos; Zeusas – Dzeusas. Šaltinyje išlaikyta 1903 m. rašyba ir forma „Antigona“. Paaiškinimuose vartojama šiandien įprasta forma „Antigonė“. Tai prozinis Jurgio Šaulio vertimas; jo žodžiai skiriasi nuo vėlesnio eiliuoto vertimo.

Kada sąžinė suteikia drąsos?

Sąžinė suteikia drąsos tada, kai žmogus aiškiai supranta, už kokią vertybę yra atsakingas. Tai parodo Sofoklio tragedijos „Antigonė“ veikėja, nepaisanti Kreonto draudimo palaidoti brolį. Valdovas klausinėja apie jos veiksmą ir nepaklusimą, o ji ramiai pripažįsta ir savo poelgį, ir tai, kad įsakymą žinojo. Taigi Antigonės pasirinkimas yra sąmoningas: ji negali teigti netyčia padariusi tai, kas uždrausta. Savo sprendimą ji pagrindžia nerašytais dievų įstatais, galiojančiais ilgiau už vieno valdovo paliepimą. Pareiga mirusiam artimajam jai tampa riba, kurios negali panaikinti net galingiausio žmogaus valia. Svarbu ir tai, kad Antigonė nesitiki lengvai išvengti bausmės. Ji žino galinti mirti, bet dar skaudžiau išgyventų palikusi brolį nepalaidotą. Vadinasi, drąsą lemia suprasta atsakomybė, o ne įsitikinimas, kad pavojus tik tariamas. Sceninė pastaba, jog ji kalba ramiai, padeda pamatyti apsisprendimo tvirtumą: teisintis skatinančioje situacijoje veikėja išlaiko savo poelgio prasmę. Šis pavyzdys rodo, kad sąžinė sustiprina žmogų, kai jis gali paaiškinti savo pasirinkimą ir sutinka prisiimti jo kainą.

Pavyzdžio pastraipa plėtoja vieną mintį: žmogų sustiprina aiškiai suprasta pareiga ir pasirengimas prisiimti pasirinkimo pasekmes. Jos nereikia paversti visos tragedijos siužeto santrauka.

Teksto atramos. Antigonė žinojo draudimą, bet jo nepaklausė sąmoningai. Jos argumentas remiasi amžinais dievų įstatais, o ne tariamu įsakymo nežinojimu. Ji neatmeta mirties galimybės. Šiuos dalykus būtina išlaikyti, net jei pastraipą rašai savais žodžiais.

Kita galima kryptis. Galima aiškinti, kaip pareiga artimajam padeda atsispirti spaudimui. Tuomet reikėtų nuosekliau plėtoti brolio palaidojimo reikšmę, o sceninę ramybę panaudoti kaip vieną pasirengimo atsakyti už poelgį ženklų. Vienoje pastraipoje pakanka vienos išplėtotos krypties.

Kaip pratęsti darbą. Pilname rašinyje ši pastraipa galėtų pagrįsti vieną dėstymo teiginį. Kitai pastraipai reikėtų kito argumento ir jo pagrindimo; įžanga bei pabaiga jungtų abi mintis. Čia pateiktas tik vienos pastraipos pavyzdys.

Ši lentelė skirta vienai argumentuotai pastraipai įsivertinti.

Pilnam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas ir 30 taškų vertinimo kriterijai. Vienos mokomosios pastraipos nereikia vertinti kaip nebaigto viso darbo; šiame pavyzdyje lavinamas konkretaus argumento pagrindimas.