Liūnė Sutema „Žaidžiu su veidrodžio šuke“
Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų rašinį klausimu „Ar noras išsaugoti visada padeda išlikti laisvam?“ Vieną argumentą pagrįsk pateiktu eilėraščiu, kitą – aiškiai įsivaizduota konkrečia kasdiene situacija. Išlaikyk sąlyginį atsakymą.
Veidas, kurį ranka keliu,
rusvas ir negražus –
jis išslys su visa įkyria šypsena,
jei ištiesiu pirštus
trokšdama būti viena.Saulė, kurią rankoj laikau,
maža ir aštri,
ir suduš, jei paleisiu ją,
norėdama būti tikra
vasara ir savimi.Šaka, kurią rankoj supu,
žydi, bet vaisių nemegs –
ji palūš, jei palenksiu ją,
ano žiedo ieškodama,
kuriame dūzgiant bitę girdžiu.Paukštė, kurią ranka sugavau,
nustebus, tyli...
ji užtrokš, jei glostysiu ją,
svajodama būti laisva
ir toli, toli –Diena, kurią rankoj turiu,
kvepiant liepoms, penkta.
Ji paliks rausvą rėžį mano delne,
jei užgniaušiu ją,
ilgėdamos būti jauna,
taip jauna, kad galėčiau vėl grįžti į čia –
Šaltinis: Liūnė Sutema, „Žaidžiu su veidrodžio šuke“, kn. „Sugrįžau: poezijos rinktinė“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. ISBN 978-9986-39-582-9. Pateikto PDF p.11; spaudos folio nematomas.
Pavadinimas nukreipia į atspindžio ir veidrodžio šukės vaizdą. Spaudinio forma „ilgėdamos“ paskutiniame posme išlaikyta; savo sakiniuose vartok savo pasirinktai sakinio sandarai tinkamą formą.
„Penkta“ tekste nesiejama su konkrečia patvirtinta kalendorine data.
1 variantas: išsaugomas pasiekimas ir pasirinkimo erdvė
Ar noras išsaugoti visada padeda išlikti laisvam?
Išsaugoti mėgstamą dalyką dažnai norime dėl geros patirties ar įdėtų pastangų. Tačiau laikymas gali pradėti varžyti, kai dėl jo vis rečiau pasirenkame tai, kas svarbu dabar. Todėl verta paklausti, ar saugomas dalykas padeda gyventi laisviau, ar reikalauja vis daugiau paklusimo.
Sutemos eilėraštyje „Žaidžiu su veidrodžio šuke“ kalbančioji rankoje laiko skirtingus vaizdus ir numato, kas nutiktų pakeitus jos judesį. Paukštė sugauta, tačiau glostymas siejamas su galimu užtroškimu. Tuo pat metu kalbančioji pati svajoja būti laisva. Šis prieštaravimas leidžia suprasti, kad stiprus noras išsaugoti nebūtinai sutampa su gyvybės ar laisvės poreikiu. Eilėraštis nerodo, kad numatyta pasekmė įvyko. Jis palieka klausimą, kaip laikyti tai, kas brangu, nepaverčiant artumo visiška kontrole.
Įsivaizduokime žaidimą, kuriame už kasdienį prisijungimą būtų tęsiama pasiekimų serija. Mokinys ją ilgai saugotų ir didžiuotųsi nepraleidęs nė dienos. Tačiau vieną vakarą draugai pakviestų į iš anksto suplanuotą pasivaikščiojimą, o jis liktų namie vien tam, kad išlaikytų ženklą ekrane. Kitą sykį panašiai atsisakytų jam įdomaus susitikimo. Tuomet vertėtų apsvarstyti, ar dar pats pasirenka žaisti, ar jau derina savo gyvenimą prie serijos. Praleidęs vakarą jis netektų konkretaus žaidimo pasiekimo, bet galėtų išsaugoti draugystei skirtą laiką. Ankstesni malonūs žaidimo prisiminimai dėl to neprivalėtų išnykti. Svarbu būtų ne paskelbti žaidimą blogu, o atpažinti savo pasirinkimo kainą. Prieš apsispręsdamas jis galėtų atskirti, kuo pats mėgaujasi: žaidimo eiga ar vien nepertrauktu skaičiumi. Atsakymas padėtų sąmoningiau suplanuoti kitą vakarą.
Taigi noras išsaugoti padeda tol, kol išlieka erdvės laisvam pasirinkimui. Kai daiktas, ryšys ar pasiekimas ima diktuoti kiekvieną sprendimą, verta peržiūrėti savo laikymosi būdą. Paleisti vieną turimą pavidalą kartais reiškia išsaugoti galimybę gyventi plačiau.
Kaip nagrinėti pateiktą tekstą
| Dalis | Argumentavimo darbas |
|---|---|
| Įžanga | Išsaugojimas siejamas su dabartinio pasirinkimo galimybe. |
| Literatūrinė atrama | Paukštės laikymo ir kalbančiosios laisvės noras aiškina prieštaravimą. |
| Sąlyginis atvejis | Išgalvota prisijungimų serija atskiriama nuo mokinio teisės rinktis vakarą su draugais. |
| Išvada | Svarstomas laikymosi būdas, o ne visų mėgstamų veiklų atsisakymas. |
Žaidimas bei jo taisyklė aiškiai įsivaizduoti, ne konkretaus tikro produkto faktai. Skirtingi atvejai gretinami pagal pasirinkimo santykį, ne pagal poetinio vaizdo pažodinį padarinį.
Vertinimo lentelė
Remiamasi lietuvių kalbos ir literatūros PUPP aprašu ir rašymo kriterijais. Viso PUPP kuriamo teksto minimumas – 200 žodžių; šios klasės pratybos numato 250–300 žodžių ir keturias pastraipas.
| Sritis | Daugiausia taškų | Šio rašinio patikra |
|---|---|---|
| Temos plėtojimas | 5 | Ar išsaugojimo siekis susietas su pasirinkimo laisve? |
| Argumentavimas ir pagrindimas | 5 | Ar paukštės vaizdo prieštaravimas ir sąlyginis prisijungimų serijos atvejis pagrindžia atsakymą? |
| Struktūra | 3 | Ar įžanga pasiūlo atsakymą, dėstymai jį plėtoja, išvada sujungia mintis? |
| Stilius | 5 | Ar tiksliai skiriami laikymas, prisiminimas ir laisvas dabarties pasirinkimas? |
| Raštingumas | 12 | Patikrink linksnius, skyrybą, lietuviškas kabutes ir sąlyginio atvejo formas. |
Iš viso – iki 30 taškų. Tai kriterijų maksimumai, modeliui taškai neskirti. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui būtinas tvirtas literatūros ar kultūros žinių pagrindas; įsivaizduotas kasdienis atvejis moko konkretinti mintį ir savaime tokio įvertinimo neužtikrina. Keturių pastraipų sandara yra mokymosi atrama, ne nacionalinis reikalavimas visiems tekstams.
Zuletzt bearbeitet: Oktober 25, 2026