Užduotis. Parašykite keturių pastraipų mokomąjį rašinį klausimu „Ar kultūra padeda išsaugoti vidinę laisvę?“ Remkitės pateikta ištrauka ir plėtokite dvi argumentavimo kryptis.

Pirmojo egzamino išvakarėse nuėjau į teatrą. Tuo metu Omske gastroliavo Sverdlovsko operos ir baleto teatras.

Opera... Kokį didžiulį poveikį ji turėjo man. Pamėgau ją labai anksti, o nuo 13 metų ji išstūmė visus vaikiškus žaidimus ir pramogas. Retą spektaklį praleisdvau.

Teatras... Nepamirštamos, gražiausios mano vaikystės valandos. Didžulio džiaugsmo valandos.

Prieš mane atsivėrė įstabus Grožio ir Gėrio pasaulis, apkerėjęs mane ir tapęs vėliau didele dvasios atsvara mano gyvenime.

Teatras... Jis uždega žmogaus širdyje fakelą, kurio jau niekas nebeužgesins; gali daryti ką nori: žeminti, kankinti, stumti į purvyną – žmogaus širdyje vis tiek jau skamba kita muzika – tikėjimo Gėriu muzika. Ir niekada tu jau negalėsi būti skriaudėjų pusėje, tavęs nepadarys jų įrankiu.

Kai 1941 m. birželio 14 d. mus vežė į Sibirą, man liepė pasiimti būtiniausius daiktus, aš rūpestingai sudėjau į du pundelius visas spektaklių programas ir išėjau iš namų tvirtai tikėdama, kad nešuosi su savimi visa, kas brangiausia ir vertingiausia.

Tą vakarą ėjo „Traviata“. Kiek daug kartų mačiau ją Lietuvoj. Bet dabar, po tiekos metų, mirčių ir praradimų, viskas skambėjo nauja prasme, nepaprastai sukrečiančiai. Sukilo visa, apie ką stengiausi negalvoti, neprisiminti, kad galima būtų gyventi. Ir aš verkiau. Bet kartu įgavau naujų jėgų ir pasirengiau egzaminams kaip šturmui.

Nors juos išlaikiau penketais, bet žinojau, kad mano likimą spręs mandatinė komisija, kuri, be abejonės, pasidomės kai kuriais biografijos momentais, kuriuos aš nuslėpiau.

Šaltinis: Dalia Grinkevičiūtė, „Lietuviai prie Laptevų jūros“, II dalies pabaiga, „Šaltinių“ pateiktas 13 p. skaitmeninis perrinkimas, PDF p. 12–13; spaudos leidimo pagrindas ir metai faile nenurodyti.

Situacija. Pasakojama apie gyvenimą tremtyje, grąžinimą į Jakutiją ir 1954 m. gautą leidimą vykti mokytis į Omską. Į Omską atvykusi pasakotoja prieš stojamąjį egzaminą nueina į „Traviatą“. Teatro vaizdas sieja vaikystės prisiminimą ir dabartinį jėgų atgavimą. Egzaminų išlaikymas dar neparodo mandatinės komisijos sprendimo. Išlaikyta skaitmeninės kopijos forma „praleisdvau“ (dabartine rašyba „praleisdavau“).

Ar kultūra padeda išsaugoti vidinę laisvę?

Vidinė laisvė reiškia galimybę išlaikyti savo vertinimą ir apsispręsti, net kai aplinka stipriai veikia mūsų elgesį. Kultūra gali padėti saugoti tokią laikyseną: priminti brangias vertybes ir mokyti atidžiau pažvelgti į kitą žmogų. Tačiau jos poveikis priklauso ir nuo to, kaip patys priimame kūrinį.

Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“ pasakotojai teatras padeda išlaikyti gėrio matą žeminimo patirtyje. Ji prisimena, kaip išvežama į Sibirą rūpestingai sudėjo visas spektaklių programas į du pundelius. Toks pasirinkimas rodo, kokią vertę jai turėjo anksčiau patirtas grožis ir džiaugsmas. Teatro poveikį apibūdinanti „tikėjimo Gėriu muzika“ reiškia vidinę atsvarą skriaudėjų primetamai tvarkai. Pasakotojos įsitikinimu, išlikęs jautrumas gėriui neleidžia tapti skriaudėjų įrankiu. Po daugelio praradimų Omske išgirsta „Traviata“ grąžina ir skausmingus prisiminimus. Pasakotoja verkia, bet drauge įgauna jėgų pasirengti egzaminams. Vadinasi, kultūrinė patirtis gali palaikyti žmogaus pastangas net atverdama liūdesį. Išlaikyti egzaminai dar neužtikrina palankaus komisijos sprendimo. Tačiau po teatro vakaro atsiradęs pasiryžimas leidžia toliau siekti tikslo ir nežinant būsimo atsakymo.

Kultūra taip pat gali padėti atsispirti įprastam aplinkinių vertinimui. Įsivaizduokime mokinį, kuris su klase aptaria filmą apie nuolat išjuokiamą naujoką. Iš pradžių jam juokingos tos pačios scenos kaip ir draugams. Tačiau aptardamas veikėjo tylėjimą ir pastangas prisitaikyti, mokinys pastebėtų, kokią kainą turi bendras juokas. Savo mintį jis galėtų pagrįsti scena, kurioje naujokas po juoko lieka vienas. Vėliau išgirdęs pašaipą apie bendraklasį, jis galėtų pasirinkti neprisidėti ir paklausti, kaip šis jaučiasi. Filmo aptarimas suteiktų progą peržiūrėti savo vertinimą. Kūrinys praplėstų žvilgsnį, o tikrasis apsisprendimas priklausytų mokiniui: juoktis kartu su kitais ar elgtis atsižvelgiant į suprastą kito žmogaus pažeidžiamumą.

Taigi kultūra gali padėti išsaugoti vidinę laisvę, kai jos patirtis tampa asmeninio sprendimo atrama. Prisiminimas palaiko vertybes sunkumuose, o atidus kūrinio aptarimas leidžia permąstyti įprastas reakcijas. Ši laisvė pasireiškia tuo, kokią laikyseną žmogus renkasi.

Pirmoji dėstymo pastraipa aiškina kultūrinės atminties palaikomą moralinę laikyseną. Antroji plėtoja kitą kryptį: atidus kūrinio aptarimas gali padėti savarankiškai įvertinti grupės elgesį. Kasdienė mokinio situacija aiškiai įsivaizduota; jos mastas netapatinamas su tremties patirtimi. Abiem atvejais kalbama apie asmens sprendimą, ne apie visiems vienodą meno poveikį.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra šios mokomosios užduoties modelis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.

Pabrauk, ką pasakotojai suteikia teatro patirtis, ir atskirai pažymėk, kas vis dar priklauso nuo mandatinės komisijos. Patikrink, ar nepriskyrei menui galios panaikinti skausmą arba užtikrinti kitų žmonių sprendimą.