Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų rašinį klausimu „Ar klausimas gali būti vertingesnis už atsakymą?“ Vieną argumentą pagrįsk pateiktu eilėraščiu, kitą išplėtok aiškiai įvardyta įsivaizduojama kasdiene situacija. Paaiškink klausimo naudą ir atvejį, kai reikalingas konkretus sprendimas.

Ir tie bokštai balti, ir tos aukštos viršūnės,
nežinau aš, ko žiūri į mėlyną dangų:
ar ten vasarų paukščiai, ar pavasarių laimė,
ar ten saulė pražydo po negęstančiu langu.

Nesumano širdis, ko čia klausti, prašyti,
ar baltųjų gėlių, ar gėlių neregėtų,
ar svajonę, kaip žiedą, svajonę mažytę,
ar per metų šimtus nenumirti norėtų.

Ak, jūs žemės sapnų mylimi angelai,
pasakykite man savo pasakų burta,
pasakykit, ar grįš žemėn tie viesulai,
kur dalina ne mirtį, šviesų rytdienų turtą? ..

Ir tie bokštai balti, ir tos aukštos viršūnės
kažko žiūri, taip žiūri į mėlyną dangų...
Ar ten vasarų paukščiai, ar pavasarių laimė,
ar ten saulė juos šaukia po negęstančiu langu?

Šaltinis: Bernardas Brazdžionis, „Ir tie bokštai balti“. Vartotojo pateiktas „Antologijos“ nuorašas; konkretus spaudinys nenustatytas. Posmams patikrinti naudotas atskiras leidimas: „Poezijos pilnatis“, Vilnius: Lietuvos kultūros fondas, „Sietynas“, 1989, p. 17 (PDF p. 18).

Pateiktame nuoraše prie eilėraščio nurodyta data 1927.XII.30. Išlaikyti jo žodžiai ir skyryba, taip pat forma „burta“ bei ženklai „? ..“. Pagal atskirą 1989 m. leidimą pažymėti tik tarpai tarp keturių ketureilių. To leidimo kai kurie žodžiai ir skyryba skiriasi, todėl jo tekstas į šį nuorašą neperkeltas.

Ar klausimas gali būti vertingesnis už atsakymą?

Greitas atsakymas patogus, kai reikia ką nors nuspręsti. Tačiau kartais jis uždaro galimybes anksčiau, negu žmogus supranta, ko iš tiesų ieško. Tada tinkamas klausimas gali būti vertingesnis: jis padeda pažinti poreikį arba kitaip pamatyti sprendžiamą reikalą. Svarbu, kad klausdami išlaikytume ryšį su tuo, ką norime suprasti.

Klausimas gali suteikti balsą dar neapibrėžtam ilgesiui. Bernardo Brazdžionio „Ir tie bokštai balti“ kalbantysis žiūri į dangų ir svarsto, kas jį traukia. Gal tai paukščiai, pavasarių laimė ar saulė? Toliau gėlių ir mažytės svajonės vaizdai atsiduria greta noro nenumirti per šimtmečius. Vienas skubus atsakymas sumažintų šią norų įvairovę. Kartojama dalelytė „ar“ leidžia patirti skirtingas galimybes, o sugrįžtantis bokštų vaizdas rodo tebesitęsiantį ieškojimą. Šio klausimo vertė – išryškėjęs paties troškimo sudėtingumas. Jo nepanaikina net šviesūs ateities vaizdai. Kalbantysis ieško tokio įvardijimo, kuris sutalpintų skirtingą jo norų mastą ir išsaugotų jų gyvumą.

Kasdieniame reikale klausimas taip pat gali patikslinti, ką būtina spręsti. Tarkime, klasė tartųsi, kur palikti šlapius skėčius. Pirmas pasiūlymas būtų sustatyti juos prie sienos, bet ten stovintys skėčiai galėtų trukdyti praeiti. Paklausus, kaip juos išdžiovinti neužstatant tako, paaiškėtų, kad svarbi ir vieta, ir naudojimo tvarka. Mokiniai galėtų parinkti nuo praėjimo atitrauktą kampą, padėti ten padėklą ir susitarti skėčius sustatyti tvarkingai. Vienam rūpėtų surinkti lašantį vandenį, kitam palikti laisvą taką; išsakyti poreikiai padėtų įvertinti abu dalykus. Naujas klausimas padėtų suprasti pirminio pasiūlymo trūkumą ir parinkti tinkamesnį veiksmą. Vis dėlto vien klausinėti čia neužtektų: tektų išsirinkti vietą ir laikytis susitarimo.

Taigi klausimo vertė priklauso nuo jo paskirties. Poezijoje jis gali išlaikyti sunkiai nusakomą patirtį, o kasdienybėje padėti tiksliau nuspręsti. Atsakymas reikalingas veiksmui, tačiau prasmingas klausimas kartais pirmiausia parodo, kokio atsakymo mums reikia.

Rašinys lygina dvi klausimo paskirtis. Eilėraščio balsui jis padeda išreikšti skirtingo masto ilgesį; įsivaizduojamai klasei – patikslinti, kokį poreikį turi atitikti sprendimas.

Kasdienė situacija yra mokomojo argumento pavyzdys, ne tikras autoriaus atsiminimas. Jos sąlyginės formos turi išlikti nuoseklios. Literatūriniame argumente panašiai svarbu išsaugoti eilėraščio galimybes ir nesukurti nepateikto galutinio atsako.

Remiamasi lietuvių kalbos ir literatūros PUPP aprašu ir rašymo kriterijais. Visam PUPP tekstui nustatytas 200 žodžių minimumas. Šios klasės užduoties 250–300 žodžių apimtis ir keturių pastraipų sandara yra mokymosi atrama.

Iš viso – iki 30 taškų. Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šiam pavyzdžiui suteiktas įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įverčiui svarbus tvirtas literatūros ar kultūros žinių pagrindas. Įsivaizduojamas kasdienis atvejis padeda mokytis plėtoti argumentą ir savaime maksimalaus įvertinimo neužtikrina.