Užduotis. Sukurk 250–300 žodžių keturių pastraipų mokomąjį rašinį klausimu „Ar kitų smerkimas padeda pačiam elgtis geriau?“ Remkis eilėraščiu ir atskiru, aiškiai įsivaizduojamu kasdieniu atveju. Aptark, kuo kito elgesio vertinimas skiriasi nuo savo paties atsakomybės prisiėmimo.

Visų likimų buvo
po vieną ir po du,
bet man kuris jų teko,
minėti net skaudu…

Į svirną nukeliavęs
jau daug svečių radau.
Atėjo šeimininkas,
ir aš nusigandau.

Jis uždegė žibintą
taip šviesų, kaip ugnis,
o mano juodo kampo
nepasiekė karšta vilnis.

Girdėjau: šaukė, meldės,
svečiai už likimus…
Tik aš glūdėjau vienas,
nuskriaustas, bet ramus.

Jie žemės turtus matė,
o aš savos širdies…
Ir aš žinau, kad jie man
kada nors pavydės.

Jie brolį nužudyti
galėjo mirtinai;
o aš likau be keršto,
kaip vaikas amžinai.

Jie kito širdis kuopė,
savas suteršdami;
o aš valau tik savo -
ir sąžinė rami.

Šaltinis: Bernardas Brazdžionis, „Neregys“. Pateiktas „Antologijos“ nuorašas; konkretus spaudinys nenustatytas. Posmams patikrinti naudota: „Poezijos pilnatis“, Vilnius: Lietuvos kultūros fondas, „Sietynas“, 1989, p. 21 (PDF p. 22).

Žodžiai. Svirnas – pastatas grūdams laikyti; vilnis – banga; kuopti – valyti, tvarkyti. Prie eilėraščio pateiktame nuoraše nurodyta data 1927.IV.18.

Tekstas pateiktas pagal vartotojo nuorašą. Nuoroda veda į lygiagretų leidimą, kuriame skiriasi eilučių pradžios raidžių dydis ir kai kuri skyryba; šiame šaltinyje jie nepakeisti. Pagal to leidimo puslapį atkurti tik tarpai tarp septynių ketureilių.

Ar kitų smerkimas padeda pačiam elgtis geriau?

Pastebėję kito klaidą galime pasijusti teisesni, nors savo elgesio dar neįvertinome. Smerkimas nukreipia dėmesį į kitą žmogų ir kartais užgožia mūsų pačių atsakomybę. Manau, geriau elgtis padeda toks vertinimas, po kurio patikriname ir savo veiksmus bei prisiimame pareigą juos keisti.

Bernardo Brazdžionio eilėraštyje „Neregys“ kitų vertinimas gretinamas su rūpesčiu savo sąžine. Kalbantysis pasakoja likęs vienas, nuskriaustas, tačiau ramus. Savo laikyseną jis aiškina priešpriešindamas save kitiems. Apie juos sako, kad jie „kito širdis kuopė“, savąsias suteršdami. Širdies valymo vaizdas atskleidžia prieštaravimą: mėginimas taisyti kitus gali eiti kartu su savo paties vidiniu aplaidumu. Kalbantysis pasirenka kitą kryptį ir tvirtina valantis savo širdį. Jo ramybė susiejama su asmenine atsakomybe. Vis dėlto jis taip pat vertina kitus ir įsitikinęs, kad šie kada nors jam pavydės. Toks pasitikėjimas parodo jo paties požiūrį, o ne visiems žmonėms nustato dorumo matą. Eilėraštis skatina klausti, kur kitų vertinimas nuveda patį vertintoją.

Tą patį klausimą galėtume kelti mokyklos skaitykloje. Įsivaizduokime mokinį, kuris per sutartą tyliojo skaitymo laiką susierzintų dėl dviejų bendraklasių pokalbio. Jis garsiai juos pašieptų ir visai patalpai paskelbtų, kad jie nemoka elgtis. Dėl tokio atsako susikaupti pasidarytų dar sunkiau. Vien kitų klaidos įvardijimas jo paties elgesio nepagerintų. Mokinys galėtų pastebėti savo balso poveikį, atsiprašyti už pašaipą ir ramiai priminti bendrą susitarimą. Ramus priminimas galėtų padėti grįžti prie sutartos veiklos. Pripažinęs savo klaidą, jis neprarastų teisės prašyti tylos. Tik pats imtų laikytis to, ko reikalauja iš kitų.

Taigi kitų smerkimo nepakanka pačiam elgtis geriau. Eilėraščio širdies valymo vaizdas ir įsivaizduotas garsus priekaištas išryškina savos atsakomybės būtinybę. Vertinimas tampa naudingesnis, kai leidžia pastebėti problemą ir kartu paskatina pasitikrinti, kuo prie jos prisidedame patys.

Rašinys nagrinėja, kur nukreiptas vertinančio žmogaus dėmesys. Šaltinio argumentas remiasi širdies kuopimo vaizdu ir kalbančiojo pasitikėjimu savimi; kasdienis atvejis parodo, kaip pagrįstas poreikis tylai gali būti reiškiamas netinkamu būdu.

Redagavimo veiksmas. Prie priekaišto pažymėk, kokį veiksmą turi patikrinti pats jį sakantis žmogus. Pažiūrėk, ar savo išvados nepagrindei vien kito klaida. Kasdienis skaityklos epizodas sukurtas; jis neperkelia eilėraščio likimo vaizdo į tikrą klasės istoriją.

Remiamasi NŠA PUPP rašymo kriterijais ir kalbų PUPP aprašo lietuvių kalbos ir literatūros dalimi.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP kuriamam tekstui nustatytas 200 žodžių minimumas. Šios užduoties 250–300 žodžių apimtis ir keturios pastraipos yra mokymosi atrama. Aukščiausiems argumentavimo taškams svarbus tvirtas literatūros ar kultūros žinių pagrindas. Įsivaizduotas skaityklos atvejis moko išplėtoti kitą argumentą; vien jo paminėjimas nesuteikia maksimalaus įvertinimo.

Redaguodamas pabrauk žodžius, parodančius kalbančiojo požiūrį į kitus, ir nepaversk jų visuotiniu žmonių suskirstymu. Sukurtame atvejyje surask, ką mokinys pakeistų pats. Išvadoje turi būti atsakyta apie savo elgesį, o ne vien pakartotas priekaištas kitiems.