Užduotis. Parašyk 250–300 žodžių keturių pastraipų mokomąjį rašinį klausimu „Ar bendras tikslas leidžia nepaisyti teisingumo?“ Vieną argumentą pagrįsk pateikta dramos ištrauka, kitą – konkrečia, aiškiai įvardyta įsivaizduota kasdiene situacija. Paaiškink, kaip bendras siekis susijęs su pasirinktais veiksmais.

Įbėga Žygūnas

ŽYGŪNAS
Ar kunigaikštis Kintibutas čia?
Man sakė, kad jis čia...

KINTIBUTAS
Kas atsitiko?

ŽYGŪNAS
O kunigaikšti! Tavo aukštą pilį
Sudegino prieš tris dienas.

KINTIBUTAS
Dievai!

ŽYGŪNAS
O tavo žmones, kur gyvi išliko
Ir nesuspėjo į miškus pabėgti,
Išsivedė...

KINTIBUTAS
Perkūne galingiausias!
Ne veltui mano žirgas klupinėjo...

ŽYGŪNAS
Ir tavo žirgus, gyvulius, ir grūdus
Išsigabeno...

VISMANTAS
Kas tie užpuolikai?

ŽYGŪNAS
Ant jų apsiaustų buvo juodi kryžiai.
Kalbėjo nesuprantama kalba.

MINDAUGAS
Ar aš jums nesakiau? Tik negalvojau,
Kad prasidės taip greitai. Aš maniau,
Kad mes dar turim laiko pasiruošti.
O, vargas mums, jei mes jau pavėlavom!

DAUMANTAS
Kalbėk aiškiau.

MINDAUGAS
Aiškiau! Ar nežinai,
Kad popiežius Honorijus III
Išleido pernai bulę, kurioje
Paskelbė kryžiaus karą mums ir prūsams?
Jau prūsai merdi. Greitai mūs eilė...

VISMANTAS
Pavyti ir išmušti kaip šunis!

MINDAUGAS
Ak, ne nuo to dabar pradėt reikėtų.
Pirmiausia reik susitvarkyt namie...
Ir kuo greičiau, nes laiko jau neliko.
Kol mes kiekvienas atskirai, mes – niekas.
Štai šiandien Kintibutą nuteriojo.
Rytoj galbūt mane. Poryt – jau kitą.
Mums reikia jungtis. Tai baisi jėga.
Mums reikia vienytis. O mes ką darom?

KINTIBUTAS
Aš noriu verkti, vyrai. Gal padėsit?

Visi dainuoja rečitatyvu kaip raudą:

Ko tujei, kunigėli, sudaičio,
Sudaičio, sudaičiutėle,
Ilgai pamiegėli?
Miegą bemiegančiam
Iškirto karelius,
Išpylė pilelę.
Katro tau, kunigėli,
Daugiau pagailėjo?

KINTIBUTAS
Ne taip gaila man pilelės,
Kaip man gaila karelių:
Aš pilelę supilsiu
Dvejais trejais meteliais,
O karelių nebužauginsiu
Nė dešimtis metelių!

MINDAUGAS
Aš užjaučiu tave baisioj nelaimėj
Dėl to, kad ji ištikt kiekvieną gali.
Tu, Kintibutai, doras ir narsus:
Aš dovanoju Kolainius tau – pilį
Su žemėm, su žmonėm ir gyvuliais.
Tu būsi pirmas kumštis, su kuriuo
Mes pasitiksime Dobrynės brolius.
Tikiu, jog tu mokėsi juos priimti.

KINTIBUTAS
O kunigaikšti, tavo tarnas būsiu...

MINDAUGAS
Tarnų nereikia, nes kareivių trūksta.

VYKINTAS
Gal Mindaugas paaiškint mums galėtų,
Iš kur jis ėmė teisę, kas jam leido
Dalyti Žemaitijoje pilis?

MINDAUGAS
Nejaugi Vykintas užmiršęs būtų,
Kad Kolainių pilis – tai mūs domenas.
Ją tėvas mums paliko.

VYKINTAS
Kam? Ar tau,
Ar Dausprungui? Kuris iš jūs vyresnis?

MINDAUGAS
Kada bendra nelaimė – būtų kvaila
Metus skaičiuoti.

VYKINTAS
Dausprungai, o tu?
Ko tu tyli?

DAUSPRUNGAS
Taip, žinoma... Nelaimė...
Privalom viens kitam padėti...

VYKINTAS
Boba!

BALSAI
Teisingai, Mindaugai!

KITAS
Jisai supranta...

TREČIAS
Nūnai – mane, rytoj galbūt tave...

KETVIRTAS
Privalome laikytis vienas kito!

DAUMANTAS
Jisai turtingas – bepigu švaistytis.

VISMANTAS
Imk, Mindaugai, imk šitą kalaviją.
Tik vienas tu gali viena ranka
Pakelti jį. Laikyk tad jį iškėlęs.
Mes irgi savo dešines pridėsim,
Bet pirmas būsi tu: kur tu pakreipsi,
Ten kalavijas kirs. Tuo mes visi
Pirmumą, valdžią tavo pripažįstam.

VYKINTAS
Matyt, nelemta po sunkios kelionės
Man, seniui, pailsėti šioj pily...

Pakyla, eina

VISMANTAS
O tu kur, Daumantai?

DAUMANTAS
Man irgi metas...
Man netoli. Be to, aš nepavargęs.

MINDAUGAS (rėkia)
Kalbėki, Dausprungai! Tegu jie girdi.
Kalbėk greičiau! Tu juk žinai, ką reikia
Kalbėti tokiais atvejais kaip šis!

DAUSPRUNGAS
Aš jau sakiau, kad aš kardų nemėgstu.

MINDAUGAS
Kalbėki su dievais, ne su kardais.
Kalbėki, kol dar tie du neišėjo!

DAUSPRUNGAS
Tegu šis kardas niekad nenukrinta
Ant silpnojo ir teisiojo galvos.
Tegu jisai nuo užpuolikų gina
Tėvynę mūsų, kalbą ir tikybą,
Mūs papročius ir mūs dievus...

MINDAUGAS
Užteks.
Kalbėki apie tą, kurs kardą laiko.

DAUSPRUNGAS
Palaiminkit, dievai, šį narsų vyrą,
Kurį ir jūs, ir mes sau išsirinkom,
Kad jūsų valią vykdytų, kad mums
Jis būtų apgynėjas ir teisėjas.
O mes pasižadame jo klausyti,
Kiekvieną jo teisingą žingsnį remti
Darbais ir žodžiais...

MINDAUGAS (nekantriai)
Ir...

DAUSPRUNGAS
...kalaviju.

VISI
Pasižadam, pasižadam!

MINDAUGAS
Ir aš
Pasižadu šį sunkų kalaviją
Pakelti tik tada, kai to reikės,
Kai šito reikalaus tėvynės laimė,
Žmonių gerovė ir dievų garbė.

VYKINTAS
Jau baigėt? Kaip gerai, kad aš girdėjau!
Bus ką papasakot, namo sugrįžus:
Visa Žemaitija iš juoko plyš,
Išgirdus, kad jau išrinktas ka-ra-lius.
Manęs čionai nebuvo ir nėra.
Ak, vis dėlto sunku nepailsėjus
Vėl į kelionę kilt.

Išeina

DAUMANTAS
Aš nežinau,
Gal ir gerai... gal reikia taip... Bet viskas
Į sąmokslą be galo panašu.

Išeina

MINDAUGAS (rėkia)
Jūs dar sugrįšite! Jūs prieš mane
Ant kelių šliaužiosit...
(Susigriebia)
Ne prieš mane:
Prieš mus, prieš Lietuvą – galingą, stiprią,
Kuri, ir jus nubaudusi...
(Susigriebia)
Ne tai...
Kuri, ir jums atleidusi, priglaus.

BALSAI
Priglaus... atleis... Tėvynė – ji teisinga.

DAUSPRUNGAS
Mes mėgstam didelius žodžius: tėvynė!
O kas gi ta tėvynė? Juk tai mes.
Taip, mes visi. Ir jeigu mes teisingi,
Tai ir tėvynė bus teisinga.

BALSAI
Taip.
Žinia, kad taip. Bet vis dėlto tėvynė
Tai daug daugiau negu kad aš ar tu.
Vadinasi, tėvynės teisingumas
Yra didesnis negu mano...

MINDAUGAS
Puikiai.
Gražiai, trumpai ir aiškiai pasakyta.

VISMANTAS
Dabar pats laikas būtų ir išgerti.
Pašauksiu Mortą, kad midaus įpiltų.

Išeina. Įeina Morta

Šaltinis: Justinas Marcinkevičius, „Mindaugas“, pirmos dalies „Meilė ir smurtas“ ištrauka, kn. „Trilogija ir epilogas: poetinės dramos ir draminė apysaka“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p.21–30 (pateiktos skaitmeninės kopijos PDF19–28).

Aplinka ir žodžiai. Kunigaikščiai susirinkę Vismanto pilyje. Žygūnas – pasiuntinys; bulė – popiežiaus raštas; domenas šioje replikoje reiškia paveldėtą pilies valdą; kunigėlis raudoje – kunigaikštis; rečitatyvu – kalbai artimu dainavimu; nūnai – šiandien; bepigu – nesunku. Išlaikytos eiliuotos dramos eilutės ir remarkos.

Ar bendras tikslas leidžia nepaisyti teisingumo?

Bendras tikslas gali paskatinti žmones susitelkti, ypač kai reikia skubiai veikti. Tuomet lengva pamiršti klausimą, kaip tas tikslas bus pasiektas. Mano manymu, bendras reikalas nesuteikia teisės nepaisyti teisingumo. Jis įpareigoja rūpintis ir tuo, kokią vietą bendrame darbe gauna kitas žmogus.

Justino Marcinkevičiaus dramoje-poemoje „Mindaugas“ kunigaikščius telkia žinia apie Kintibuto nelaimę. Tačiau būsimą vadovą palaikantis Dausprungas kalba apie paramą kiekvienam teisingam jo žingsniui. Ši sąlyga svarbi: ginti bendruomenę nereiškia pritarti bet kokiam poelgiui. Tai pabrėžia ir jo prašymas apsaugoti silpną bei teisų žmogų nuo kardo. Mindaugas po grasinimo nesutinkantiems susigriebia ir bausmės žodžius pakeičia atleidimo pažadu. Pokalbyje susiduria asmeninis įsižeidimas ir pareiga ginti bendruomenę. Vykinto ir Daumanto išėjimas rodo, kad bendras sutarimas dar nepasiektas. Priesaika dar neįrodo, kad vadovas vėliau elgsis teisingai, tačiau nustato reikalavimą jo elgesiui.

Teisingumo reikėtų ir kasdieniame bendrame darbe. Įsivaizduokime mokinius, kuriančius savo komandos emblemą sporto dienai. Viena mokinė nupieštų eskizą, o bendraklasis jį parengtų spausdinti ant marškinėlių. Skubėdamas pateikti darbą, jis galėtų paskelbti, kad visą ženklą sukūrė pats. Komanda turėtų emblemą, tačiau merginos sumanymas liktų nepripažintas. Noras greičiau baigti užduotį tokio poelgio nepateisintų. Abu mokiniai galėtų iš anksto sutarti, kas ką atliks ir kaip pristatys rezultatą. Pranešime komandai jie įvardytų ir piešinį sukūrusią mokinę, ir jį spaudai parengusį bendraklasį. Taip būtų galima pasirūpinti artėjančiu renginiu, nepriskiriant visų nuopelnų vienam žmogui. Bendras tikslas išliktų, o kiekvieno indėlis būtų pripažintas.

Taigi bendras tikslas reikalauja teisingų sprendimų. Dramos veikėjo išsakyta pritarimo sąlyga ir įsivaizduotas emblemos kūrimas primena, kad svarbu vertinti pasirenkamus veiksmus. Siekiant rezultato svarbu pripažinti kito indėlį ir savo atsakomybę.

Bendro tikslo svarba nepanaikina klausimo, kaip elgiamasi su žmonėmis. Literatūros argumentas nagrinėja Dausprungo išsakytas galios sąlygas ir prieštaringą Mindaugo kalbėjimą. Įsivaizduotas emblemos kūrimas padeda paaiškinti kitą aplinkybę: skubus rezultatas dar nepateisina svetimo indėlio pasisavinimo.

Redagavimo veiksmas. Palygink, kokia sąlyga ribojamas Dausprungo pažadas, ir kokią konkrečią neteisybę nagrinėji savo kasdieniame atvejyje. Prie Mindaugo žodžių pažymėk, kas jau ištarta, o kas tėra pažadėta ateičiai. Kūrinio veikėjų politinių teiginių nepaversk patikrintu istorijos pasakojimu. Emblemos situacija yra aiškiai įsivaizduota; jos aplinkybės ir pasekmės aprašomos sąlygiškai.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP kuriamam tekstui nustatytas 200 žodžių minimumas. Šios klasės užduoties 250–300 žodžių apimtis ir keturių pastraipų sandara yra mokymosi modelis.

Lentelė rodo didžiausius galimus taškus, o ne šiam pavyzdžiui suteiktą įvertinimą. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui svarbus tvirtas literatūros ar kultūros žinių pagrindas. Įsivaizduota situacija moko savarankiškai išplėtoti antrą mintį.

Juodraštyje pažymėk, kur tiksliai įvardijai teisingumo sąlygą, o kur paaiškinai jos reikšmę. Emblemos kūrimo atvejyje patikrink sąlygines formas ir abiejų mokinių indėlį. Išvadoje remkis jau išplėtotais argumentais, nepridėdamas pažado, kad tinkamai elgiantis kiekvienas nesutarimas išnyks.