Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kodėl prieš kaltinant verta patikrinti, kas nutiko?“. Remkis pateikta scena ir konkrečia kasdiene situacija. Parodyk, kuo patikrintas faktas skiriasi nuo skuboto įtarimo.

ŽIOGAS (čiupinėdamas). Vedlug mano išmanymo, tai reikėtų naujo. Čia kažkas už pamušalo įkritę... (Ardo pamušalą)

TIJŪNAS. Kiaura kišenė. Tai turbūt akinių makštis. Man neseniai dingo.

ŽIOGAS. Taip ir yra, akinių makštis... Taip taip, pamušalo reikia naujo. Šis visai jau iškedentas. (Staiga) O čia dar piniginė!

TIJŪNAS. Kas? Piniginė? Mano piniginė??? (Griebia iš Žiogo rankų piniginę ir žiūri išskėstomis akimis į Petrą. Paskui, nežiūrėdamas į piniginę, ją atidaro, išima banknotą ir virpančia ranka laiko jį iškėlęs) Tai... tai tu nekaltas?

Petras, lyg nenorėdamas savo akimis tikėti, žiūri į jį.

Vienas... Jis vienas pasiaukojo už visą klasę!.. (Nesąmoningai kartodamas „vienas... jis vienas...“, svyruodamas išeina, laikydamas vienoj rankoj piniginę, kitoje banknotą)

Visi kaip pritrenkti stovi

JASIUS (surinka ir puola Petrui ant kaklo). Petrai! Motiejus apkabina Petrą iš kitos pusės

ŽIOGAS. Na, na-a... Ir dalykėliai gi darosi ant šio margo svieto!

Uždanga

Šaltinis: Kazys Binkis, „Atžalynas“ (1937), „Šaltinių“ pateiktas 2011 m. leidimo tekstas, IV veiksmas, p. 33.

Situacija. Anksčiau Petras buvo prisiėmęs kaltę dėl dingusios mokytojo Tijūno piniginės. Iš tikrųjų nei Petras, nei Jasius jos nepavogė. Siuvėjas Žiogas, ardydamas mokytojo palto pamušalą, randa ten įkritusią piniginę. Žodžiai. Pamušalas – vidinis drabužio audinys; vedlug – pagal; akinių makštis – akinių dėklas; svietas – pasaulis. Sutvarkytas leidinio žodžio perskyrimas „reikė tų“ ir uždaromosios kabutės; likusios žodžių formos nepakeistos.

Kodėl prieš kaltinant verta patikrinti, kas nutiko?

Dingus daiktui dažnai pirmiausia prisimename, kas paskutinis jį turėjo. Iš to lengva padaryti skubotą išvadą, nors dar nežinome, kur daiktas pateko. Viešai apkaltintam žmogui tokia išvada gali skaudžiai atsiliepti. Todėl prieš kaltinant verta patikrinti aplinkybes: jos gali parodyti visai kitokią įvykio priežastį ir apsaugoti kitą nuo neteisingo vertinimo.

Kazio Binkio „Atžalyno“ ištraukoje Žiogas ardo mokytojo Tijūno palto pamušalą. Jis randa akinių dėklą, o paskui ir piniginę. Mokytojas pats pastebi kiaurą kišenę, todėl dingimo priežastis tampa suprantama. Niekas piniginės nepavogė: ji buvo įkritusi už pamušalo. Tijūnas žiūri į anksčiau kaltę prisiėmusį Petrą ir klausia: „Tai... tai tu nekaltas?“ Mokytojo ranka virpa, jis kartoja berniuko pasiaukojimą nusakančius žodžius. Šios reakcijos rodo, koks svarbus rastas įrodymas. Daikto dingimas buvo susietas su žmogaus kalte, nors tikroji priežastis slypėjo pačiame palte. Scena padeda suprasti, kad tvirtas įsitikinimas dar nėra pakankamas pagrindas kaltinti.

Įsivaizduokime klasę, kuri po grupinio darbo neranda planšetės. Vienas mokinys pasakytų, kad ją paskutinis laikė Tomas, ir keli draugai iškart imtų jį kaltinti. Užuot kartoję įtarimą, jie galėtų paklausti mokytojos ir patikrinti įrenginių spintelę. Planšetę rastų kitoje lentynoje: mokytoja ją ten padėjo krauti. Taip paaiškėtų, kad paskutinis ja naudojęsis mokinys nebuvo jos pasiėmęs. Tomui nereikėtų toliau gintis nuo nepagrįsto kaltinimo. Tie, kurie jį apkaltino, galėtų atsiprašyti ir visai grupei pasakyti, kur planšetė atsirado. Patikrinę aplinkybes prieš kaltindami, mokiniai būtų sutaupę laiko ir išvengę nemalonaus ginčo.

Taigi aplinkybių tikrinimas padeda atskirti tikrą priežastį nuo įtarimo. Piniginė už palto pamušalo ir įsivaizduota planšetė spintelėje parodo, kad dingęs daiktas nebūtinai buvo pavogtas. Kai iš pradžių ieškome faktų, kitam žmogui nereikia teisintis dėl to, ko jis nepadarė. O paaiškėjus klaidai svarbu, kad tiesą sužinotų ir tie, kurie girdėjo įtarimą.

Ištrauka parodo, kad žmogaus kaltės negalima nustatyti vien iš daikto dingimo.

Planšetės situacija sukurta. Jos mastas skiriasi nuo Petro patirto neteisingumo, tačiau abi situacijos leidžia atskirti įtarimą nuo patikrinto fakto. Planšetės radimas ir atsiprašymas nėra dramos įvykiai. Pateikta trumpesnė ištisinė IV veiksmo pabaiga; prieš ją vykusio mokymosi dialogo čia nėra.

Mokomojo rašinio įsivertinimas.

250–320 žodžių apimtis pasirinkta šiam aštuntos klasės mokomojo rašinio modeliui. Tai klasės darbo įsivertinimas, ne nacionalinio egzamino minimumas ar taškų lentelė.