Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų mokomąjį rašinį klausimu „Kodėl daina gali priminti savą kraštą?“ Vienoje dėstymo pastraipoje remkis pateikto eilėraščio vaizdais, kitoje – savo aiškiai įvardyta įsivaizduojama situacija. Paaiškink, kaip žmonės, vieta ir bendra patirtis susisieja su daina.

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai:
Graži tu savo dangaus mėlyne!
Brangi: tiek vargo, kančių prityrei.

Kaip puikūs slėniai sraunos Dubysos,
Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja;
O po tuos kalnus sesutės visos
Griaudžiai malonias dainas ringuoja.

Ten susimastęs tamsus Nevėžis
Kaip juosta juosia žaliąsias pievas;
Banguoja, vagą giliai išrėžęs;
Jo gilią mintį težino Dievas.

Kaip puikūs tavo dvarai, tėvyne,
Baltai iš sodų žalių bekyšą!
Tik, brangią kalbą tėvų pamynę,
Jie mūsų širdis mažai ką riša.

Kaip linksma sodžiuos, kai vyturėlis
Jaukiai pragysta, aukštai iškilęs,
Ar saulė leidžias, ir vakarėlis
Ramumą neša, saldžiai nutilęs.

Bažnyčios tavo ne tiek gražybe,
Ne dailės turtais, ne auksu žiba;
Bet dega meilės, maldos galybe,
Senųjų amžių gyva tikyba.

Kai ten prieš sumą visi sutarę
Griaudžiai užtraukia „Pulkim ant kelių“,
Jausmai bedievio vėl atsidarę,
Tikėti mokos nuo tų vaikelių.

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai!
Ne veltui bočiai tave taip gynė,
Ne veltui dainiai plačiai išgyrė!

Šaltinis: Maironis, „Lietuva brangi“, rinkinyje „Pavasario balsai“. Maironio lietuvių literatūros muziejaus projekto „90 Maironio balsų“ tekstinė skaitmeninė publikacija; spaudos leidimo pagrindas nenurodytas.

Žodžiai. Sodžius – kaimas; suma – pagrindinės sekmadienio ar šventės Mišios; tikyba – tikėjimas; bočiai – protėviai; dainiai – poetai; ringuoti – vinguriuojant dainuoti. Prityrei – patyrei. Šaltinio forma susimastęs reiškia „susimąstęs“.

Kodėl daina gali priminti savą kraštą?

Dainą galime susieti su vieta net tada, kai jos žodžiuose nėra gatvės ar miestelio pavadinimo. Ji primena žmones, su kuriais buvome, ir kartu patirtas akimirkas. Todėl pažįstami dainos žodžiai gali sugrąžinti vietos vaizdą ir tada kartu išgyventus jausmus.

Eilėraštyje „Lietuva brangi“ Maironis šalia Dubysos slėnių ir Nevėžio pievų iškelia žmonių balsus. Sesutės tarp kalnų ringuoja dainas. Gamtos vaizdą papildo tai, ką žmonės jame veikia ir jaučia. Žodžiai „Griaudžiai malonias“ leidžia kartu pajusti švelnumą ir graudulį. Bažnyčios vaizde gieda „visi sutarę“. Šis bendras veiksmas kalbančiajam svarbesnis už puošnumą. Bendra malda jam išreiškia žmones siejantį tikėjimą. Tėvynė eilėraštyje įgyja pažįstamų balsų: ji svarbi kaip žmonių gyvenamas kraštas. Dainų vaizdai padeda paaiškinti, kodėl apie ją kalbama taip asmeniškai, kreipiantis „tu“.

Įsivaizduokime septintoką, kuris klasei ruoštų pasakojimą apie išsaugotą šeimos daiktą. Jis pasirinktų seną dainų sąsiuvinį, kuriame būtų užrašytas ir kaimo vardas. Pasikalbėjęs su močiute mokinys galėtų sužinoti, kada tos dainos būdavo dainuojamos ir kas rinkdavosi kartu. Tuomet aptrintas sąsiuvinis jam primintų kaimo žmones ir jų bendrus susitikimus. Pasakodamas draugams jis galėtų susieti vieną dainą su žmonių susitikimais konkrečiame kaime. Sąsiuvinio paraštėje jis galėtų užrašyti dainavusių žmonių vardus, kad bendra daina sietųsi su atpažįstamais veidais. Klasės draugai galbūt pasiūlytų savų bendrų akimirkų pavyzdžių. Taip senas tekstas galėtų paskatinti domėtis ir vieta, ir žmonėmis, kurie suteikė jam asmeninę reikšmę.

Vadinasi, daina gali priminti savą kraštą, nes susieja jo vaizdus su žmonių balsais ir bendra patirtimi. Maironio eilėraštyje tai parodo dainuojančios bendruomenės vaizdai. Įsivaizduotas sąsiuvinis padėtų atrasti vienos šeimos ryšį su kaimu. Dainos žodžiai tuomet primintų ir tuos, kurie juos kadaise dainavo.

Įvadas pasiūlo atsakymą: daina siejama su žmonėmis ir kartu patirtais dalykais. Eilėraščio pastraipa šią mintį aiškina teksto vaizdais. Sukurta sąsiuvinio istorija rodo, kaip ryšį būtų galima atpažinti kasdienybėje, o išvada sujungia abu pavyzdžius.

Paaiškink ryšį. Po kiekvieno pavyzdžio atsakyk: ką daina primena ir iš kur tai žinome? Prie eilėraščio rašyk apie jame pavaizduotą kalbantįjį. Sukurtoje istorijoje parodyk, iš ko mokinys gautų žinių apie ankstesnius žmonių susitikimus.

Šis 250–320 žodžių rašinys skirtas 7–8 klasių mokymuisi. Keturių pastraipų atrama ir ši savitikra nėra nacionalinė VBE ar PUPP taškų lentelė.