Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kaip padeda mažas rūpestingas darbas?“. Remkis ištraukoje parodytais veiksmais ir konkrečia įsivaizduota pagalba kasdienybėje.

Tiktai įėjęs į trobą, Baltaragis kiek atsipeikėjo. Patamsyje prie lopšio sėdėjo bobutė, lūkuriuodama ir niūniuodama graudžią lopšinę.

– Čiūčia liūlia, našlaitėle… kaip užaugsi, vargdienėle… baltų drobių audėjėle…

Lopšys pamažu lingavo, o jame ramiai miegojo naujagimė. Tik kartis palubėje girgždėjo, pritardama niūniavimui. Tas graudus girgždesys ir niūniavimas prižadino Baltaragį, ir jis vėl puolė prie lopšio, užmiršęs laidotuves ir pagautas naujo rūpesčio, kuris viską nustelbė lyg nepermatomas rūkas.

– Vargeli tu mano! – tarė bobutė, pakildama nuo lopšio. – Neišmanau, ką čia ir bedaryti? Laukiu jūsų sugrįžtant iš laidotuvių, o mane jau kviečia prie kito naujagimio. Bet kaip čia judu vienus palikti?

– Tai eik, kad kviečia, – atsakė jai kalvis, patamsyje apsigraibydamas ir užžiebdamas žiburį – spingsulę viršum stalo, kuri blankiai apšvietė trobą.

Baltaragis pasiliko bestovįs prie lopšio, lyg suakmenėjęs, tik per jo veidą slinko neramūs šešėliai, ir nusvirusi ranka pamažu supo lopšį.

Susirūpinęs Juodvalkis prisėdo prie stalo, neišmanydamas, ką čia dabar daryti, tai apsidairęs prisikimšo pypkę lapinio tabako ir užsitraukė kartaus dūmo.

Troboje tyliai kaip pelė krapštėsi bobutė, rengdamasi išeiti. Bet jos nepastebėjo nei Baltaragis, supdamas lingę, kuri graudžiai girgždėjo, pritardama jo liūdnoms mintims, nei Juodvalkis, traukdamas kartų dūmą ir nesugalvodamas, kaip čia bičiuliui padėti.

Pagaliau bobutė, apsigaubusi išeigine skara, priėjo prie lopšio, apkamšė, pamokė, kaip elgtis su naujagime, ir paglostė Baltaragiui nulinkusią galvą.

– Tokia Dievo valia! – tarė atsisveikindama. – Nieko nepadarysi. O aš rytoj, jei spėsiu, užbėgsiu pažiūrėti. Na, tai ir būk sveikas.

Šaltinis: Kazys Boruta. Baltaragio malūnas. Vilnius: Alma littera, 2002; 2012 m. skaitmeninis leidimas pagal pateikto PDF antraštę; antraštėje nurodytas ISBN 978-5-430-06012-1; pateikta vientisa XII skyriaus dalis, p. 74–75.

Situacija ir žodžiai. Baltaragis grįžta po žmonos Marcelės laidotuvių; namuose likusi naujagimė. Kalvis Juodvalkis – jo bičiulis. Bobutė čia yra prie gimdymų ir kūdikių talkinanti moteris; giminystė su šeima nenurodyta. Spingsulė – nedidelis žiburys; lingė – lopšį laikanti lanksti kartis. Pateikta vientisa XII skyriaus dalis nuo įėjimo į trobą iki bobutės atsisveikinimo.

Kaip padeda mažas rūpestingas darbas?

Kai žmogui sunku, kartais nežinome, ką pasakyti. Norisi padėti, bet nerandame tinkamo sakinio ar negalime pakeisti įvykio. Tuomet svarbus gali būti mažas rūpestingas darbas: pastebėti, ko reikia dabar, ir tai padaryti. Toks dėmesys leidžia dalį būtinų darbų atlikti kartu.

Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ ištraukoje Baltaragis grįžta po žmonos laidotuvių ir sustoja prie naujagimės lopšio. Kūdikiu besirūpinanti bobutė laukia jo sugrįžtant. Prieš išeidama ji apkamšo mažylę, pamoko tėvą, kaip elgtis, ir paglosto jo palinkusią galvą. Juodvalkis uždega žiburį, kad troboje būtų šviesiau. Šie veiksmai nedideli, bet atsiliepia į konkrečius tos akimirkos poreikius. Baltaragis lieka liūdnas ir sutrikęs, todėl negalime pagalbos vertinti vien pagal tai, ar jis iš karto nurimo. Moteris dar žada užsukti rytoj, jeigu spės. Jos rūpestis turi ribas, tačiau suteikta pagalba dėl to nepraranda vertės. Žmogus sulaukia ir praktinio pamokymo, ir švelnaus dėmesio.

Kasdienį pavyzdį galime įsivaizduoti mokinei pirmą kartą atėjus į naują mokyklą. Ji nežino, kur rasti kabinetą, ir per pertrauką lieka stovėti koridoriuje. Klasiokė galėtų prieiti, pasakyti savo vardą ir parodyti kelią. Vėliau pasiūlytų kartu nueiti į valgyklą arba atsisėsti greta. Tai dar nereikštų, kad naujokė iš karto pasijus sava ar nustos jaudintis. Tačiau vienu konkrečiu rūpesčiu jai būtų mažiau. Kitą dieną paklausta, ar žino, kur vyks pamoka, ji vėl turėtų į ką kreiptis. Paprasti darbai pamažu padėtų pažinti aplinką ir žmones, neverčiant tuoj pat tapti drąsiai.

Taigi rūpestingas darbas naudingas todėl, kad palengvina konkretų sunkumą. Borutos ištraukoje naujagimės priežiūra ir žiburys padeda sunkią akimirką, o įsivaizduotoje mokykloje kelią parodanti klasiokė sumažina nežinią. Svarbu pastebėti dabartinį žmogaus poreikį. Pagalba gali būti prasminga ir tada, kai liūdesys ar nerimas dar lieka.

Rašinys aiškina pagalbos vertę per veiksmus ir poreikius. Nauja mokinė, klasiokė ir jų pokalbis įsivaizduoti. Gedulo scena ir pirmoji diena mokykloje labai skiriasi; palyginami tik konkretūs rūpestingi darbai. Bobutė nėra įvardyta kaip kūdikio senelė. Praktinė pagalba palengvina būtinus darbus, nors Baltaragio skausmas išlieka.

7–8 klasių mokomojo rašinio įsivertinimas. 250–320 žodžių apimtis pasirinkta pagal pateiktą aštuntos klasės modelį.

Tai mokymosi apimtis ir įsivertinimas, o ne nacionalinio egzamino minimumas ar taškų skaičius.