Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kaip išklausydami pastebime kito gebėjimus?“. Remkis pokalbiu apie brėžinius ir konkrečiu įsivaizduotu bendro darbo pavyzdžiu.

– Gal tau braižinius parodyti?

Atneša Kuprelis kelis lapus braižinių. Atlikti lyg kokio inžinieriaus. Švarūs, raiškūs. Mane apima tikrai nuoširdus nuostabumas, aš stengiuos suprasti, bet man sunku. Aš tik stebėtis galiu.

Kuprelis aiškina ilgai, gyvai, pasitenkinęs, įsitikinęs.

– Aš suradau naują, ilgai tveriantį mechaniškos pajėgos efektą. Aš žinau būdą sustabdyti elektros pajėgos išsieikvojimą. Bet visa tai reikia įrodyti gyvais, išeksperimentuotais pavyzdžiais. Kitaip vargiai ir tikri inžinieriai patikės. Stoka pinigų... – Apniuko Kuprelio veidas. Suvyniojo braižinius, nunešė kur, rūpestingai paslėpė.

– Na nieko, – sugrįžo Kuprelis. – Gal prisikasiu kuomet prie daugiau pinigų.

Šaltinis: Ignas Šeinius, „Kuprelis“, pagal „Raštai I“, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001; „Šaltinių“ PDF atranka, VII skyrius, PDF p. 7, vientisa skyriaus dalis.

Situacija ir žodžiai. Malūnininkas Kuprelis rodo sumanyto įrenginio brėžinius ir aiškina, ko dar reikėtų veikimui patikrinti. Braižiniai – brėžiniai; išeksperimentuoti – bandymais patikrinti. Pateikta vientisa VII skyriaus pokalbio dalis. Kalba pats sumanymo autorius, o klausantis pasakotojas prisipažįsta techninio aiškinimo iki galo nesuprantąs.

Kaip išklausydami pastebime kito gebėjimus?

Kartais nustembame sužinoję, ką moka tylus ar mažai pažįstamas žmogus. Jo gebėjimų galime nepastebėti, jeigu sprendžiame tik iš išvaizdos arba įprasto darbo. Išklausydami suteikiame progą parodyti savo sumanymą ir paaiškinti, kas rūpi. Taip pažįstamą žmogų galime atrasti iš naujo ir suprasti daugiau apie jo pastangas.

Igno Šeiniaus romano „Kuprelis“ ištraukoje malūnininkas parodo savo brėžinius. Pasakotojas nustemba, nes jie aiškūs ir tvarkingi, lyg būtų atlikti inžinieriaus. Jis stengiasi suprasti Kuprelio aiškinimą, nors tai nelengva. Toks prisipažinimas nuoširdus: klausydamasis žmogus neprivalo apsimesti jau viską išmanąs. Kuprelis pats pasako, kad sumanymo veikimą dar reikės patikrinti bandymais ir kad tam trūksta pinigų. Jo gebėjimą kurti pastebime kartu su sunkumu darbą tęsti. Išklausymas leidžia pamatyti ir rūpestingą pasirengimą, ir neužbaigtą kelią. Brėžinių parodymas suteikia pasakotojui progą pažinti kitą malūnininko gyvenimo pusę.

Panašų susitikimą galime įsivaizduoti mokiniams rengiant lėlių teatro vaidinimą. Viena mergaitė per repeticijas kalba mažai, todėl draugai dar nežino, kokio darbo ji norėtų. Ji atsineša iš popieriaus pagamintą scenos modelį. Draugas pasiteirauja, kaip keistųsi jo dalys, ir mergaitė parodo, kur galėtų atsirasti langas bei durys. Klasė pamato, kad ji moka apgalvoti erdvę ir aiškiai parodyti savo idėją. Dar reikėtų patikrinti, ar didesnės dekoracijos tvirtai stovėtų, tačiau modelis jau duoda ką aptarti. Išklausyta mergaitė galėtų kartu su kitais išbandyti savo sumanymą ir pasirinkti tinkamą darbą. Jos tylumas nebeužstotų to, ką ji moka.

Taigi dėmesingas klausymasis padeda pastebėti gebėjimus, kurių iš pradžių nežinojome. Kuprelio brėžiniai atskleidžia jo kūrybingumą, o įsivaizduotos mergaitės modelis leidžia draugams suprasti jos sumanymą. Klausydamiesi galime prašyti paaiškinti ir kartu pripažinti, ko dar nesuprantame. Taip pastebime žmogaus pastangas ir geriau jį pažįstame.

Rašinys sieja dėmesingą klausymąsi su galimybe pastebėti kito žmogaus darbą. Mergaitė, jos scenos modelis ir repeticija yra įsivaizduoti. Brėžiniai bei modelis leidžia aptarti sumanymą; tikras veikimas turėtų būti tikrinamas atskirai. Pasakotojas nėra automatiškai pats romano autorius.

7–8 klasių mokomojo rašinio įsivertinimas. 250–320 žodžių apimtis pasirinkta pagal pateiktą aštuntos klasės modelį.

Tai mokymosi apimtis ir įsivertinimas, o ne nacionalinio egzamino minimumas ar taškų skaičius.