Užduotis. Parašyk 250–320 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Ar galima veikti dar nežinant visų atsakymų?“. Remkis sonetu ir konkrečia kasdiene situacija. Paaiškink, kaip galima mokytis iš bandymo ir išlaikyti atvirumą klausimams.

Mes nežinome kam, bet gyventi,
Kurt ir juoktis pasauly – puiku;
Nes ir tai, ką mes esam iškentę,
Vienąsyk prasiveržia džiaugsmu.

Mes nežinom kodėl, bet darbuotis
Per šešias įtempimo dienas
Tenka mums. Ir tada vainikuoti
Galim švęsti šventes prabangias.

Mes nežinome kaip, kuo būdu:
Bet vien ieškantį glosto švelniai
Po gilių abejonės naktų

Purpuriniai tiesos spinduliai,
Ir pro ašarų tyrus lašus
Šviečia aukštas ramybės dangus.

Šaltinis: Vytautas Mačernis, „Rudens sonetai“, 13, „XX a. lietuvių literatūros chrestomatija“, 2014, p. 270 (PDF p. 136); chrestomatijos bibliografijoje nurodyta „Po ūkanotu nežinios dangum“, Vilnius: Vaga, 1990.

Situacija ir vaizdai. Kalbama „mes“ vardu apie gyvenimą, darbą, abejones ir ieškojimą. Tiesos spinduliai bei ramybės dangus yra poetiniai vaizdai. Pateiktas visas 14 eilučių sonetas, datuotas Šarnelėje 1943 m. lapkričio 1 d.

Ar galima veikti dar nežinant visų atsakymų?

Kartais norime iš anksto žinoti, kuo baigsis mūsų sumanymas. Atrodo, kad tik tada bus verta pradėti. Tačiau daugelį dalykų suprantame juos bandydami, kalbėdamiesi ar kurdami. Veikti galima ir dar neturint visų atsakymų, jeigu esame pasirengę mokytis bei peržiūrėti savo sumanymą. Nežinomybė gali tapti priežastimi domėtis, užuot viską atidėjus.

Vytauto Mačernio tryliktajame rudens sonete tris kartus grįžtama prie nežinojimo. Kalbantieji neturi visų atsakymų apie gyvenimo prasmę, tačiau vis tiek pripažįsta, kad gyventi, kurti ir juoktis puiku. Darbas siejamas su po jo galima švente, o abejonių naktis pakeičia tiesos spindulių vaizdas. Svarbus žodis „ieškantį“: ramybė artėja prie to, kuris ieško. Taigi nežinojimas nesustabdo gyvenimo. Sonete išlieka ir ašaros, ir džiaugsmas, todėl pasitikėjimas neatrodo kilęs vien iš lengvos patirties. Jį palaiko gebėjimas tęsti paiešką net išgyvenant abejonę. Ši mintis padeda suprasti, kad veikti ir klausti galima tuo pačiu metu.

Įsivaizduokime mokinį, kuris norėtų nupiešti komiksą. Jis dar nežino, ar skaitytojai supras istoriją, todėl vis atidėlioja pirmą puslapį. Pagaliau mokinys nupieštų kelias scenas ir parodytų draugei. Ji pasakytų, kur neaišku, kas kalba, o kuri vieta įdomi. Autorius galėtų pakeisti repliką, pridėti veiksmą ir pabandyti dar kartą. Pirmasis bandymas suteiktų klausimams konkretesnį pagrindą. Iš pradžių neaiški abejonė virstų suprantama užduotimi, kurią įmanoma taisyti. Niekas negalėtų iš anksto pažadėti didelio pasisekimo, bet atsirastų tikras darbas ir galimybė pamatyti savo pažangą. Taip mokinys sužinotų tai, ko vien laukdamas nebūtų išsiaiškinęs.

Taigi veikti dar nežinant visų atsakymų galima, nes pati paieška padeda jų rasti. Sonete pasitikėjimas gyvenimu išlieka greta abejonių, o komikso pavyzdyje pradėtas darbas leidžia aiškiau pamatyti, ką keisti. Toks veikimas reikalauja atidumo ir noro mokytis. Pirmas žingsnis neužbaigia klausimų, tačiau suteikia jiems kryptį.

Sonetas nepradeda nuo viską žinančio žmogaus. Jis parodo, kaip galima gyventi ir ieškoti išlaikant klausimus.

Komikso situacija yra sukurta. Ji nagrinėja kasdienį bandymą, o sonetas – platesnius gyvenimo klausimus. Šių patirčių mastas skiriasi; jas susieja paieškos vertė. Eilėraščio šešios darbo dienos nėra šioje užduotyje siūlomas mokinio tvarkaraštis.

Mokomojo rašinio įsivertinimas.

250–320 žodžių apimtis pasirinkta pagal pateiktą aštuntos klasės mokomojo rašinio modelį. Lentelė skirta šiam klasės darbui įsivertinti.