💡 Egzamine literatūrinis rašinys turėtų kiekvienoje dėstymo pastraipoje turėti skirtingą autorių, bet čia buvo pranešimas parengtas tik apie Joną Biliūną.
Reikia išrinkti raktinius žodžius. Rašysime apie autorių ir šeimą — tai žmogaus ištaka ir svarbi vertybė…
Įvertinimas nežinomas.
Skaityti patikrintus konspektus →
Visų pirma, Jonas Biliūnas leidžia suprasti, kad viena didžiausių gyvenimo moralinių vertybių yra begalinė meilė ir pagarba tėvams. Rašytojo kūriniuose yra svarbūs žmonių santykiai, sąžinės, atsakomybės temos, plėtojami neteisybės, skriaudos ir kaltės motyvai. Šis rašytojas yra pasakęs: „Nes kas gali sujudinti skaitytojo jausmus labiau už tikro gyvenimo teisybę, už reališką aprašymą ar tai gerų, ar blogų jos pusių!“. Todėl ir novelėje „Ubagas“ yra pasakojama ypač jautri seno, niekam nebe reikalingo žmogaus istorija. Gyvenimo pradžioje, Petras Sabaliūnas buvo svarbus žmogus, geras bitininkas, visi jį mylėjo ir gerbė. Jis nuoširdžiai rūpinosi savo vaikais, tačiau kai paseno, tapo niekam nereikalingas. Skaudžiausia yra tai, jog jį iš jo paties namų išvarė jo sūnus, mat tėvas jam buvo tik papildomas, sunkus vargas, našta, kuria norėjo kuo greičiau atsikratyti. Tėvui buvo nepaprastai sunku - tiek metų augintas sūnus jį išvarė iš jo paties namų ir šis nebeturėjo nieko. Šiame kūrinyje pateikiamas pavyzdys rodo, kad tokia moralinė vertybė kaip meilė, atsidavimas tėvams nėra atitinkamai vertinama. Taigi, galima sakyti, kad rašytojas siekia sužadinti nuoširdžiausius žmogaus viduje slypinčius jausmus – meilę savo šeimai.
Antra, skaitant bei nagrinėjant Jono Biliūno kūrinius, galima suprasti, kad dar viena labai svarbi moralinė vertybė, tai gebėjimas suprasti savo kaltes ir prisiimti atsakomybę už blogus veiksmus. Novelėje „Kliudžiau“ yra pasakojamas mažo berniuko vaikystės patirtas išgyvenimas, kuris atskleidžiamas itin atvirai. Lauke vaikas pamato baltą, sulysusią katytę. Rankoje laikydamas lanką, jis vedamas smalsumo savo mintyse ėmė teisinti kilusią mintį paleisti strėlę į nekaltą gyvūnėlį. Būtent šis mažo vaiko veiksmas atveda prie skaudžių ir rimtų vidinių išgyvenimų bei pasekmių. Nušovęs nekaltą katytę, vaikas išsigandęs prie jos pribėga, numeta į šalį lanką ir pajaučia neapsakomą kaltės jausmą, slegiantį jį . Kūrinyje rašoma: „Širdyje jaučiau skausmą ir sunkumą: tarsi didelė didelė našta slėgė krūtinę“, − rašytojas akivaizdžiai parodo jog vaikas yra slegiamas kaltės jausmo. Svarbiausia yra tai, jog vaikas supranta padaręs didelę klaidą, kurios kaltė jį slegia iki šiol: „Tai buvo vienintelis mano gyvenime šūvis. Bet laimingas: aš jį lig šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje…“ Taigi, J. Biliūno literatūroje, žmogus yra vaizduojamas kaip kaltės jausmą suvokiantis individas – tai didi, daugelio užmiršta, moralinė vertybė.
Biliūnas leidžia suprasti, kad dar viena moralinė vertybė - atlaidumas. Manau, kad atlaidumo tema geriausiai yra atskleidžiama jo kūrinyje „Lazda“. Šiame kūrinyje pasakotojas aprašo metus, po baudžiavos laikotarpio. Panaikinus baudžiavą, urėdas netenka tarnybos ir pastogės. Tėvas apgyvendina jį mažame namelyje, seklyčioje. Jis negali keršyti silpnesniam ir bejėgiui, nes supranta, kaip svarbu yra atleisti. Išvažiuodamas urėdas tėvui paliko lazdą, kuria baudžiavos laikais, taip jį sumušė, kad šis tris savaites lovoje gulėjo. Tačiau tėvas su atlaidumu priima lazdą, o į vaikų priekaištus atsako liūdna šypsena. Liūdnas nusišypsojimas reiškia ne tik gyvenimo patirtimi pagrįstą išmintį, bet ir gilų žmogiškos prigimties supratimą. Taigi, galima teigti, kad atleidžia tik tas, kuris yra išmintingas ir nuoširdus, suvokiantis, kad gebėjimas atleisti – moralinė vertybė, kuri, mano manymu, mažai kam tepasiekiama ir sunkiai išmokstama.
Viską apibendrindama, norėčiau pasakyti, kad Jono Biliūno kūryba – tai puikus gyvenimo mokytojas, atskleidžiantis gyvenimo prasmę, primenantis ir skatinantis tausoti amžinąsias moralines vertybes. Šių dienų žmogui reikia atsigręžti į šio kūrėjo darbus ir semtis iš jų žinių ir pamokymų, nes būtent čia yra atskleidžiama mūsų tautos kultūrinė pusė, kuri paverčia žmogaus gyvenimą prasmingesnį – meilė šeimai, kaltės suvokimas ir atlaidumas– tai tik keletas pavyzdžių, leidžiančių teigti, jog Jonas Biliūnas leidžia pažinti moralines gyvenimo vertybes. Iš kiekvieno Jono Biliūno kūrinio galima pasisemti idėjų, minčių bei atkaklumo ieškoti gyvenime kažko nuoširdaus ir tikro, kas leistų jaustis laimingam.
