Temos (~iki Liublino unijos 1569 m.)
1.8. Vokiečių riterių ordinų atsikraustymo į baltų žemes priežastys ir pasekmės. Mindaugo vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę. Mindaugo krikšto 1251 m. ir karūnacijos 1253 m. priežastys ir reikšmė.
1.9. Lietuvos krikšto problema XIV a.
1.10. Lietuvos visuomenės kaitos išorinės priežastys XIII–XV a.: kovos su ordinais (1236 m. Saulės, 1260 m. Durbės, 1410 m. Žalgirio mūšiai); valstybės teritorijos plėtimasis; Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos, Vytauto tarptautinė politika.
1.11. Lietuvos visuomenės kaitos XIII–XV a. vidinės priežastys: 1385 m. Krėvos sutarties reikšmė; Lietuvos (1387 m.) ir žemaitijos krikšto poveikis visuomenės raidai; Jogailos privilegijos (bajorams katalikams, Vilniaus vyskupui ir Vilniaus miestiečiams) ir luominės visuomenės formavimasis.
1.12. Lietuvos savarankiškumo klausimas santykiuose su Lenkija dinastinės unijos (1386–1569 m.) laikais.
1.13. Bajorų luomo vaidmens stiprėjimas (1447 m. Kazimiero ir 1492 m. Aleksandro privilegijos).
1.14. Didžiojo kunigaikščio valdžia ir didikų luominis atstovavimas (Ponų taryba). Miestų savivaldos (Magdeburgo) teisės. Valstiečių statuso kaita.
1.15. Etninė (lietuviai, slavai, žydai, totoriai, karaimai) ir religinė (pagonys, stačiatikiai, katalikai) Lietuvos visuomenės įvairovė ir jos kaita XIII–XV a.
1.16. Pagoniškosios epochos Lietuvos kultūros (religija, raštija) pagrindiniai bruožai. Krikšto priėmimo reikšmė krikščioniškos kultūros plitimui (raštija, mokyklos, sakralinė architektūra) Lietuvoje.
Laikotarpiai
Lietuva tapo valstybe apie 1240 m., maždaug tais metais Mindaugas baigė suvienyti lietuviškas žemes.
1253 m. Lietuva tapo karalyste iki Mindaugo žūties.
{{% row %}}
{{% col %}}
Ikidinastinis laikotarpis
- LDK plečiama rusų žemėmis.
- Vyko kovos su ordinu ir totoriais.
- Gediminas įtvirtino dinastinį valdymą.
- Algirdo ir Kęstučio laikais ordinas puldinėjo nuolat.
Ekonomika
- Dėl kovų su ordinu ekonomika ir gyv. sk. augo lėtai.
- Gediminas stiprino ekonomiką, kviesdamas vokiečių pirklius ir amatininkus.
Kultūra lieka pagoniška, bet...
- iš Vakarų plito gotika, lotyniškas raidynas
Religija
- Religinė tolerancija.
- Valdovai — pagonys. (Tiesa, Mindaugas ir Morta buvo priimę krikštą, bet jis nesitęsė.)
{{% /col %}}
{{% col %}}
Dinastinis laikotarpis
- Krėvos sutartis 1385 m. — VBE
- Centralizuotas valdymas. Ponų Taryba. Luominė monarchija.
- XV a. įveiktas ordinas; prasidėjo rusų puldinėjimai.
- Nuo Aleksandro laikų veikė bajorų seimai.
Ekonomika ir visuomenė
- Jogailos privilegijos: bajorams — jie tapo privilegijuotu sluoksniu; kūrėsi miestų savivalda.
- Vytautas įkurdino totorius, karaimus, žydus.
- Didėjo bajorijos įtaka, plėtėsi savivalda.
Šiuo aktu Kazimieras pažadėjo išlaikyti tokias LDK sienas, kokios buvo Vytauto laikais. Didysis kunigaikštis įsipareigojo valstybines pareigas skirti tik vietos bajorams, teikti jiems pirmenybę skiriant dvasininkus į vakuojančias vietas. Ši privilegijos nuostata turėjo apsaugoti nuo galimo Lenkijos bajorijos kišimosi į Lietuvos valstybės vidaus gyvenimą. Pažadėta nesuimti bajoro be teismo, leisti laisvai išvykti į užsienį. Didysis kunigaikštis atsisakė prievolių, kurias jam iki tol atlikdavo bajorų valstiečiai, išskyrus pilių statymą. Pažadėta nepriimti į didžiojo kunigaikščio žemes pabėgusių bajorų žmonių, o bajorams drausta priimti didžiojo kunigaikščio valstiečius-bėglius. Bajorams leista teisti savo valstiečius. Pirmą kartą garantuotos LDK miestiečių luominės teisės. Privilegija dar kartą išplėtė LDK bajorų ekonomines ir socialines teises, suvaržė (finansiškai ir politiškai apribojo) didžiojo kunigaikščio valdžią. Nuo Vytauto laikų dalindami bajorams didžiojo kunigaikščio domeno žemes ir jose gyvenusius valstiečius, Lietuvos valdovai darėsi ekonomiškai ir politiškai vis labiau priklausomi nuo bajorų luomo.
Kultūra
- Vakarietiška
- Statomos mokyklos, bažnyčios
- Lietuvos Metrika
Religija
- VBE — 1387 m. Lietuvos krikštas
- 1413 m. Žemaitijos krikštas
- Religinė tolerancija {{% /col %}}
{{% rowend %}}
Kodėl susikūrė valstybė?
Išorinės priežastys
- Kryžiuočių puldinėjimai. Susivienijimas padėjo apsisaugoti, prūsai buvo užkariauti
- XIII a. atsikraustė į pabaltiją (kryžiuočių, kalavijuočių): žiemgaliai, kuršiai, latgaliai (nukariavo kalavijuočių ordinas)
- Tai buvo kitas Kryžiaus žygių etapas Rytuose XI - XII a., Pabaltijoje XIII - XV a., kovos su musulmonais (XVII a. vijami lauk iš Pirėno pusiasalio)
- Baigėsi apskritai XV a. su Žalgirio mūšiu
- Aplink baltų buvo susikūrusios didelės valstybės: Kijevo Rusia, Lenkija
Vidinės priežastys
- Tarp kunigaikščių (kurie administravo žemes, tai administracinis vienetas) vyko karai dėl teritorijų
- Žemių ir kunigaikščių skaičius mažėjo ir paju...