VBE 1.8 - 1.16 (1251 — 1569 m.)

Viduramžiai LDK

Temos (~iki Liublino unijos 1569 m.)

1.8. Vokiečių riterių ordinų atsikraustymo į baltų žemes priežastys ir pasekmės. Mindaugo vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę. Mindaugo krikšto 1251 m. ir karūnacijos 1253 m. priežastys ir reikšmė.

1.9. Lietuvos krikšto problema XIV a.

1.10. Lietuvos visuomenės kaitos išorinės priežastys XIII–XV a.: kovos su ordinais (1236 m. Saulės, 1260 m. Durbės, 1410 m. Žalgirio mūšiai); valstybės teritorijos plėtimasis; Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos, Vytauto tarptautinė politika.

1.11. Lietuvos visuomenės kaitos XIII–XV a. vidinės priežastys: 1385 m. Krėvos sutarties reikšmė; Lietuvos (1387 m.) ir žemaitijos krikšto poveikis visuomenės raidai; Jogailos privilegijos (bajorams katalikams, Vilniaus vyskupui ir Vilniaus miestiečiams) ir luominės visuomenės formavimasis.

1.12. Lietuvos savarankiškumo klausimas santykiuose su Lenkija dinastinės unijos (1386–1569 m.) laikais.

1.13. Bajorų luomo vaidmens stiprėjimas (1447 m. Kazimiero ir 1492 m. Aleksandro privilegijos).

1.14. Didžiojo kunigaikščio valdžia ir didikų luominis atstovavimas (Ponų taryba). Miestų savivaldos (Magdeburgo) teisės. Valstiečių statuso kaita.

1.15. Etninė (lietuviai, slavai, žydai, totoriai, karaimai) ir religinė (pagonys, stačiatikiai, katalikai) Lietuvos visuomenės įvairovė ir jos kaita XIII–XV a.

1.16. Pagoniškosios epochos Lietuvos kultūros (religija, raštija) pagrindiniai bruožai. Krikšto priėmimo reikšmė krikščioniškos kultūros plitimui (raštija, mokyklos, sakralinė architektūra) Lietuvoje.

Laikotarpiai

Lietuva tapo valstybe apie 1240 m., maždaug tais metais Mindaugas baigė suvienyti lietuviškas žemes.

1253 m. Lietuva tapo karalyste iki Mindaugo žūties.

Kodėl susikūrė valstybė?

Išorinės priežastys

1. Kryžiuočių puldinėjimai. Susivienijimas padėjo apsisaugoti, prūsai buvo užkariauti
2. XIII a. atsikraustė į pabaltiją (kryžiuočių, kalavijuočių): žiemgaliai, kuršiai, latgaliai (nukariavo kalavijuočių ordinas)
   • Tai buvo kitas Kryžiaus žygių etapas Rytuose XI - XII a., Pabaltijoje XIII - XV a., kovos su musulmonais (XVII a. vijami lauk iš Pirėno pusiasalio)
   • Baigėsi apskritai XV a. su Žalgirio mūšiu
3. Aplink baltų buvo susikūrusios didelės valstybės: Kijevo Rusia, Lenkija

Vidinės priežastys

1. Tarp kunigaikščių (kurie administravo žemes, tai administracinis vienetas) vyko karai dėl teritorijų
   • Žemių ir kunigaikščių skaičius mažėjo ir pajungdavo kitas žemes, tapdamas didžiuoju kunigaikščiu - kūrėsi sąjungos
   • Jų yra 5, tarp jų — Mindaugas
   • Mindaugas, nukariavęs kitus, apima visą lietuvišką žemę. Suvienijo įvairiais būdais, ir diplomatiniais
2. Turtinė diferenciacija - reikalingi įstatymai ir valdžia, taisyklių, kurias sektų visi

VBE 1.8, 1.9 — Mindaugo krikšto aplinkybės / Lietuvos krikšto problema XIV a.

Lietuva nuolat buvo puldinėjama dėl krikšto. Kryžiuočių ordinas - XIII a. pab, prieš tai - kariavo su kalavijuočiais. Kalavijuočiai reikalauja Žemaitijos.

Mindaugas turėjo labai daug priešų, suvienijęs valstybę. Norėdamas išeiti iš priešų apsupties, prižada atiduoti ir atiduoda Žemaitiją, popiežiaus atstovai krikštija Mindaugas. Lietuva tampa tiesiogiai priklausoma nuo popiežiaus, netenka Žemaitijos.

Lietuva krikštijosi 2 kartus, susiję 3:

1. Mindaugo krikštas 1253 m.
2. Lietuvos krikštas 1387 m. po Krėvos sutarties 1386 m. valdant Jogailai
   • Tuo metu Jogaila buvo atidavęs žemaičius.
3. Žemaitijos krikštas 1413 m.

Keliamas krikšto klausimas Gediimino laikais, rašomas laiškas Popiežiui + kitų šalių .amatininkams

Lietuviai nenori krikštytis, nes tai vyksta prievarta, nors stovi krikščionių bažnyčios. Galiausiai, jis nepasikrikštyjo, nes:

1. opozicijoje: pagonys žemaičiai
2. stačiatikiai nenorėjo, kad lietuviai priimtų Romos katalikų krikštą

Algirdo ir Kęstučio (diarchija) pasiūlė: jeigu išsikraustysit iš užimtų teritorijų ir išvyksit į Rytus kovoti prieš mongolus - totorius, tada mes krikštysimės. Nereali sąlyga.

Jogaila buvo modernus žmogus. Galimybės priimti krikštą:

1. perimti per Lenkiją krikštą
2. per kryžiuočius // nenorėjo, kad kryžiuočiai galbūt užimtų žemes, beje, jie nešė krikštą prievartą
3. iš stačiatikių // Vakarų Europa vis tiek tokio krikšto nepripažins

Krėvos sutartis:

1. Jogaila apsikriktys
2. Jogaila tampa Lietuvos karaliumi
3. Jogaila susitarė apkrikštyti Lietuvą
4. Lietuva susijungs su Lenkija

Tai buvo labiau priešvedybinė sutartis.

Prieš Jogailą valdė Gediminičiai, kurių pagr. siekis išlaikyti savarankišką Lietuvą.

Jogailaičių tikslas - bendra valstybė.

Jogailos privilegijos Lietuvai:

1. Apsikrikštijisiems bajorams - gauna teisę paveldimai valdyti savo žemes, svarbiausia prievolė - karinė
2. Vilniaus miestui - Magdeburgo teisė
3. Vilniaus vyskupui ir Bažnyčiai - turėjo būti įkurta Vilniaus vyskupystė, gavo žemes valdas be prievolių

Lietuva tampa luominė kaip ir Vakaruose.

Krikšto reikšmė Lietuvoje:

1. Stipresni ryšiai su Vakarais per bažnytinę lotynų k.
2. Baigėsi kovos su ordinais
3. Pradėtos steigti mokyklos
4. Atsirado gotikos stiliaus architektūra, Lietuvoje nebuvo romaninio architektūros stiliaus
5. Į užsienį rašyta vokiečių, popiežiui lotynų, viduje senoji slavų k.

Vytautas Kęstučio sūnus. Jogaila - Algirdo sūnus.

Vytautas kovojo su Jogaila, virto iš pabėgėlio į LDK didž. kunigšk.:

1. Astravos sutartis - didž. kunigaikšč., Lietuvos vietininkas, atimta pareigybė iš Skirgailos
2. Vilniaus-Radomo
3. Horodlės unija - bus atskiras Lietuvos didysis kunigaikštis

Po to valdovas buvo išrinktas atskirai Lietuvos ir Lenkijos.

Kazimieras neberinko vietininko, nes bijojo vietininko noro savarankišku tapti, todėl paskyrė beveik savarankišką LDK Ponų Tarybą (svarbiausi dvasininkai + pasaulietiniai bajorai ir pan.).

Nuo XV a. visų bajorų Seimas galėjo pasiūlyti arba patvirtinti įstatymus.

Juos leisdavo Ponų Taryba.

Prasidėjo baudžiava.

VBE 1.10 — Kovos su kryžiuočiais ir kalavijuočiais

1236 m. Saulės
1260 m. Durbės
1410 m. Žalgirio

Saulės

1. Lietuva apsigynė valstybę
2. Kalavijuočių ordinas neteko savarankiškumo ir prisijungė prie kryžiuočių, pervadintas į Livonijos ordiną, turėjo dalinį savarankiškumą
3. Ordinų siekis suvienyti Kalavijuočių, Kryžiuočių ordinų žemes - tai gali padaryti su Žemaitija.

Durbės

Livonijos teritorijoje, dabartinėje Latvijoje

Vadovauja kunigaikštis Treniota. Mūšį laimi žemaičiai

1. Žemaičiai buvo įjungti į Mindaugo valstybę, į Mindaugo globą (Žemaičiai niekada nepripažindavo to, kad juos perduodavo kiti)
2. Ordinui pasekmė: kilo dideli sukilimai prieš ordiną. Didžiausias prūsų sukilimas, kuriam vadovavo Herkus Mantas. Sukilimo pasekmė - buvo sunaikintas Livonijos ordinas / prūsai (neaišku, kuris)

Žalgirio

• Vytautas skundėsi dėl to, kad ordinai puolė apkrikštytą Lietuvą
• Vyko Kryžiuočių ordine (tai valstybė, valdoma riterių vienuolių), dabartinėje Lenkijoje
• Kovojo Lietuva, Lenkija prieš ordiną

Rezultatas: baigėsi ordino puldinėjimai

Sudaryta Torūnės taika. Žemaitija buvo atgauta iki Jogailos - Vytauto mirties.

Užtvirtintos sienos ir kiti svarbūs dalykai su Melno taika:

• Ordinui liko Nemuno žiotys ir Klaipėda — Klaipėdos Lietuva neturėjo iki 1923/1924 m.
• Lietuviai gavo priėjimą prie Baltijos jūros, tarp Palangos ir Šventosios
• Lietuva gavo Žemaitiją visiems laikams

Neigiamos pasekmės:

• Nesunaikino ordiną (kurio tuometinė sostinė Marenburgas)

VBE 1.12 — Lietuvos savarankiškumo klausimas santykiuose su Lenkija dinastinės unijos (1386 - 1569 m.) laikas po Krėvos sutarties.

Žaliai pažymėtos sutartys padidino Lietuvos savarankiškumą.

VBE 1.15 — Tautinės mažumos LDK XIII-XV a.

Šlėktos — Lenkijos bajorai.

Lietuvoje gyveno:

• lietuviai
• slavai
  • baltarusai
  • ukrainiečiai
  • rusai
  • lenkai
• žydai
• totoriai
• karaimai

VBE 1.16 — Pagoniška epocha Lietuvoje. Krikšto priėmimo reikšmė

Baltų religijos pagrindiniai bruožai

Tikėjimo objektai

Tai - dievai (Perkūnas, Patrimpas, Žemėpatis, Velinas…), deivės (Milda, Laima, Gabija…), mitinės būtybės (laumės, raganos, kaukai, aitvarai), gyvenantys danguje arba vyriausiojo - Dievo - paskirtoje vietoje, galintys įsikūnyti į gamtos reiškinius, būti pavojingi. Mitinės būtybės gyvena gamtoje, netoli žmonių.

Tikėjimo esmė

Maldomis, aukomis, ritualais, užkalbėjimais esą galima pelnyti dievų malonę. Malonė užtikrinsianti sėkmę ir apsaugosianti. Esą galima sužinoti dievų valią. Tikima pomirtiniu gyvenimu: vėles po keliauja į dausas.

Iki krikšto mirusieji buvo deginami su įkapėmis.

Apeigos

Šeimos nariai apeigas atlikdavo namuose, laukuose. Dvasininkai - kriviai - ir jų vyriausiasis - Krivi Krivaitis - apeigas atlikdavo ramovėse. Ten nuolat ku renosi šventoji aukų ugnis, prižiūrima vaidilučių.

Kultūra iki krikšto

Nutolusi nuo civilizacijos centrų, Lietuva ilgai išlaikė senąją pagoniškąją kultūrą, kurioje raštas nevartotas. Jis imtas vartoti tik XIII a., kuriantis valstybei. Bendraudami su Vakarų Europa, ordinais, Lietuvos valdovai naudojosi lotyniškai rašančių vienuolių raštininkų paslaugomis. Vidaus raštai buvo rašomi senąja slavų kalba. Iki pat krikšto raštas vartotas tik valstybiniams reikalams.

Krikšto priėmimo reikšmė krikščioniškos kultūros plitimui

Raštija

Išplito lotyniškas raštas, nors valstybiniai doku-mentai ir toliau buvo tvarkomi senąja slavų kalba. Bažnyčia naudojo lotyniškąjį raštą.

Iškart po krikšto jo imta mokyti steigiamose mokyklose. Vytauto laikais valstybiniai dokumentai sudėti į Lietuvos Metriką.

Mokyklos

Pirmoji bažnytinė mokykla įkurta krikšto metais (1387 m.) Vilniuje prie Katedros. Po krikšto imta rū¬pintis bajorų galimybe mokytis Prahos, vėliau - Krokuvos universitetuose.

Architektūra

Miestuose sparčiai statomos mūrinės gotikos stiliaus bažnyčios, kaimuose - medinės, tradicinio architektūros stiliaus.

Išvada

Krikšto priėmimas paspartino Vakarų civilizacijos kultūros plitimą Lietuvoje, plito raštas, vakaruose išplitusios švietimo formos. Lietuviai galėjo vykti mokytis svetur, krašte gausėjo mokytų žmonių. Tai kėlė bendrą krašto lygį.

Sqvokos

• Dausos - baltų religijoje - mirusiųjų karalystė.
• Krivis - baltų pagonių dvasininkas, žynys.
• Lietuvos Metrika - XIV XVIII a. kauptas LDK ar¬chyvas, kuriame buvo visi Lietuvos didžiojo ku¬nigaikščio raštinėje saugoti dokumentai, įvairios privilegijos, bajorystės tvirtinimo ar žemėvaldos sandėrių aktai, finansiniai dokumentai, teismų sprendimai, korespondencija.
• Ramovė - baltų pagoniškoji šventykla.
• Vaidilutė - baltų religijoje ~ skaisti mergina, prižiū¬rinti šventąją ugnį, dvasininke.
• Vėlė - baltų religijoje - nuo mirusiojo asmens atsi skyrusi sakralinė dvasia.