VBE 5.6

Fašizmas ir Italija

Benitas Musolinis atėjo į valdžią po Pirmojo pasaulinio karo. Prieš atėjimą ir valdžią bei jo dalyvavimą Trečio reicho įkūrime, jis buvo teigiamai vertinamas.

Kas yra fašizmas?

Ideologija, diktatūros forma, priskiriama prie totalitarinės diktatūros.

Bruožai:

1. Kritikuoja esamą valdžią, konkrečiai demokratiją.
2. Noras atkurti didingąją buvusią valstybę (konkrečiai Italijoje tai buvo antikinės Romos imperijos idėjos, tikslas būti italams tokiems didingiems kaip romėnams)
3. Kritikuoja parlamentarizmą (sako, kad turi būti tik viena partija)
4. Kritikuoja liberalizmą, laisvąją rinką
5. Siekia suvienyti tautą
6. Griebiška (agresyvi) užsienio politika
7. Karas — natūrali gyvenimo dalis, priemonė, su kuria užgrobiamos naujos žemės
8. Atsirado Italijoje

Fašizmas Italijoje

1. Žmogaus teisių nepaisymas
2. Nėra demokratinių rinkimų, patikrų
3. Vienas žmogus valdo šalį (vienvaldis)
4. Valstybė kišasi į visas gyvenimo sritis
5. Agresyvi užsienio politika
6. Asmens kultas. Musolinis (dažnai vadinamas vadu duče) yra svarbesnis už visus kitus, todėl kiti turi pasiaukoti dėl jo gyvybės.
7. Valstybės stiprybė yra tautos vienybėje.
8. Svarbiau valstybė nei menkas asmuo.

Kaip atėjo į valdžią

Ganėtinai mažas (Italijos mastu) vykęs Juodmarškinių judėjimas — buvo žmonių žygis, kurie gedulingi, nesidžiaugė ir nebuvo patenkinti Pirmojo pasaulinio karo rezultatais. Kritikavo valdžią. Žygis buvo nuo Neapolio iki Romos

Išsigando karalius, todėl paskyrė Benitą ministru pirmininku (PM) 1922 m. VBE.

KITAIP SAKANT PRIEŽASTYS:

1. Nepasitenkinimas Pirmuoju pasaulinio karu ir jo rezultatais (Italija nieko žymiai nelaimėjo)
2. Ekonominė pokario krizė 1920-23 m.
3. Darbininkų streikai
4. Atsiranda radikalūs (kraštutiniai, ekstremalūs) judėjimai
5. Karalius bijo prarasti valdžią, paskyria naują PM

Fašistų valdymas

„Musolinis visada teisus.“

• Rasizmas, baltųjų rasės aukštinimas.
• Principas, jog niekad nebus amžinos taikos, tad visad reikia būti pasiruošus kariauti.

Priemonės įtvirtinti diktatūrą:

1. Apribotos parlamento teisės
2. Juodmarškiniai tapo milicija
3. Dučei suteikta teisė įleist įstatymus
4. Uždraustos kitos partijos, visuomen. organizacijos ir spauda. Įvesta cenzūra,
5. Kitaminčių persekiojimas
6. Valdininkai galėjo būti tik fašistai
7. Įkurtos jaunimo fašizmo organizacijos
8. Didžioji fašistų taryba nusprendė, kas galėjo būti parlamente
9. Uždraustos profsąjungos
10. Italijoje nebuvo masinio teroro ne kaip SSRS ar nacių Vokietijoje

Kartais Italija nepriskiriama prie totalitarinių valstybių, o tarp autoritarizmo ir totalitarizmo — tas totalitarizmas labiausiai pasireiškia užsienio politika.

Protekcionizmas — saugojanti politika, saugo valstybes, piliečių interesus.

Geri pokyčiai

• Remiamos pelningos Italijos įmonės — išduodamos paskolos, subsidijos, daromi užsakymai, kad skatintų tėvynės įmones
• Įkurta daug viešųjų darbų. Buvo atnaujinama infrastruktūra (pavyzdžiui, keliai). Sumažėjo nedarbingumas.
• Susidorota su mafija
• Rėmė daugiavaikias šeimas

Užsienio politika

• Atkūrė santykius su popiežiumi (popiežius pripažino Italiją), susikūrė nepriklausoma Vatikano valstybė (kuri turėjo savo valiutą, radijo stotį, paštą ir taip toliau)
  • Italijos ir Vatikano valstybinė religine — Romos katalikybė
  • Vatikanas buvo priverstas remti fašistinę Italiją
• Būdingas karinės ekspansijos propagavimas
  • Dučė siekė įsiviešpatauti Adrijos jūroje, vyrauti Viduržemio jūros baseine, įgyti daugiau Italijos kolonijų Afrikoje
  • Nuo XX a. 4-o deš. vidurio ėmėsi agresyvios politikos (karas ir aneksija (annex) Etiopijoje) ir okupavo Albaniją
  • Dėl agresijos, Italija buvo pašalinta iš Tautų Sąjungos (League of Nations), kuri buvo sukurta po Pirmojo pasaulinio karo
  • Pablogėjo santykiai su Prancūzija ir Didž. Britanija
• Bendradarbiavo su Hitleriu, nes ir Italijos, ir nacių Vokietijos užsienio politika buvo itin agresyvi