Gali būti kelios pradžios - pabaigos datos.
1946 m. Winston Churchill (buvęs Didžiosios Britanijos premjeras) pirmą kartą panaudojo geležinės uždangos savoką, iš esmės prognozavo Šaltąjį karą.
1947 m. JAV prezidento H. Trumenas kalboje Kongrese buvo teigiama, kad reikia kovoti prieš komunizmo plėtrą, pirmiausiai Graikijoje ir Turkijoje.
1989 m. nusileido geležinė uždanga, atsidarė Berlyno siena.
1991 m. žlugo SSRS supervalstybė.
Dokumentiniai filmai (lietuvių k. per LRT Mediateką)
Dokumentinis serialas „Šaltojo karo istorija“ I d. Vokietija. 2019 m. I d. Rež. Matthias Schmidt ir Kai Christiansen. (filmas rodytas ir per LRT PLIUS kanalą)
Dokumentinis serialas. Vokietija. 2019 m. II d. Rež. Matthias Schmidt ir Kai Christiansen.
Bruožai
- Ypač įtempti santykiai
- 2 supervalstybės (nauja sąvoka šiam laikotarpiui) — JAV, SSRS — t. y. dvipolinė (bipolinė) sistema, nes tik šios dvi valstybės turėjo kažkokią galią
- Nebuvo karinių veiksmų Europoje
- Okupuotos Baltijos šalys
- Netiesioginiai supervalstybių lokaliniai konfliktai
- Ginklavimosi, mokslo ir kosmoso varžybos
- Propaganda, ryškiausiai veržiasi radijuje (Liuksemburgo radijas, BBC radijas, Laisvės radijas, Amerikos balsas iš Vašingtono — stotys, kurias bandyta užblokuoti)
- Ideologijų kova tarp komunizmo ir kapitalizmo, demokratijos — kuri šalis geresnė?
„Penktosios kolonos“ bendradarbiavo su komunistais.
Kominternas tapo (?) kominformu.
Priežastys, kodėl prasidėjo?
- JAV atominė bomba baugino SSRS
- SSRS įvedė ir paliko kariuomenę Rytų ir Centrinės Europos šalyse, be to, įvedė sovietų tvarką, tokio susitarimo nebuvo Jaltos / Potsdamo konferencijose
- Rytų Vokietijoje SSRS blokavo demokratinius rinkimus
- Kuriasi kariniai blokai (NATO Vakaruose, Varšuvos paktas Rytuose)
- Vakarų šalys manė, kad Vokietija naudingesnė stipri, SSRS — priešingai
Winston Churchill 1946 m. kalboje jis teigė, kad ant Europos nusileido Geležinė uždanga — linija, skirianti Rytų komunistinę Europą ir Vakarų demokratinę — iš SSRS neleista keliauti į Vakarus, masiškai skyrėsi ekonominiai, pragyvenimo lygiai.
Churchill’o iš pradžių nesuprato, nes JAV ir SSRS buvo svarbios sąjungininkės antihitlerinėje koalicijoje, bendradarbiavo draugiškai, tačiau pradėjo kilti įtampa po Antrojo pasaulinio karo.
Esminiai punktai
Trumeno doktrina
JAV prezidentas Harry S. Truman ir jo doktrina — kalba, kurioje išreiškiama komunizmo plėtros grėsmė, nors tiesiogiai nenorėjo paminėti SSRS ar įtaką. Esminis tikslas: kad neįvyktų tarsi domino efektas, kad komunizmas neplistų po visą pasaulį.
Siekis nebuvo kovoti su šalimis, kur jau egzistuoja sovietinė, komunistinė tvarka.
Kongrese duota kalba ragino finansiškai (400 mljn. USD) paremti Graikiją ir Turkiją, įbauginti Amerikos piliečius ir iš esmės JAV įsitraukė į Europos reikalus, skirtingai nei jų anksčiau naudotą nuolaidžiavimo politiką.
Maršalo plano preliudija.
Ir demokratai, ir respublikonai palaikė supervalstybių varžybas, sulaikomąją (kad neplistų komunizmas) Šaltojo karo politiką.
Maršalo planas
Skurde, sunkumų laikotarpiu lengviau manifestuojasi radikalios jėgos kaip komunizmas.
Stengtąsi komunizmo plėtrą sustabdyti keliant gyvenimo lygį, stiprinant Europą.
Teikta piniginė (13 milijardų, t.y. thirteen billion U$D dolerių) parama 16 šalims: Vakarų Europos šalims bei Jugoslavijai:
- šios šalys bendradarbiavo su JAV
- be to, turėjo laikytis demokratinių principų
- todėl atsirado turtinė diferenciacija.
Rytų Europa
Kas sudarė komunistinį bloką:
- Lenkija
- Čekoslovakija
- Rumunija
- Vengrija
- Bulgarija
- Albanija
- Rytų Vokietija (VDR)
Komunistinių režimų Rytų Europoje įsitvirtinimo priežastys
- Po Antrojo pasaulinio karo įvesta ir palikta kariuomenė
- Pradėta sovietizacija
- Susikūrė komunistų partijos
- Vakarų Europa atrodė nepatikima dėl nuolaidžiavimo politikos
- Naujos šalys, išskyrus Čekoslovakiją, neturėjo demokratijos tradicijų
Sovietizacijos ypatumai
- Formaliai nepriklausomybės valstybės tapo satelitės
- Sovietai perimė jėgos struktūras: policiją, saugumo tarnybas
- Falsifikuoti rinkimai, panašiai į 1940 m. Lietuvos okupaciją / aneksiją
- Įkurta ESPT - Ekonominė Savitarpio Pagalbos Taryba (atsvara Maršalo planui)
- Siekis integruoti visų Rytų bloko šalių ūkius taip, kad negalėtų gyvuoti be vienas kito
- Nafta, dujos, elektra — pigūs komunaliniai šalis pririšo prie Rytų bloko
- Dalis turto nacionalizuota, dalinai įvesta kolektyvizacija
- Nevyko masiniai trėmimai (nes nebuvo, kur tremti, nebuvo antro Sibiro)
- Rytų bloko šalys pervaidntos Liaudies demokratinėmis respublikomis
- Egzistavo ne tik viena partija
Vienas šaltinis komunistus pavadino draugiškais, nes stengėsi atrodė patikimais, geresniais už Vakarų valstybes.
Situacija Jugoslavijoje
Jugoslavijoje situacija buvo skirtinga, galima sakyti, kad taip 50/50 Vakarų / Rytų valstybė, nes nebuvo įvesta sovietų kariuomenė ir šalis formavosi kitaip.
Until 1948, the new communist government originally sided with the Eastern Bloc under the leadership of Josip Broz Tito at the beginning of the Cold War, but after the Tito–Stalin split of 1948, Yugoslavia pursued a policy of neutrality. It became one of the founding members of the Non-Aligned Movement, and transitioned from a command economy to market-based socialism. Iš _ Socialist Federal Republic of Yugoslavia_
- Gavo Maršalo plano fundus, bet buvo komunistinė. Šalies diktatorius susipyko su Stalinu, todėl nebendradarbiavo.
Pasipriešinimas sovietų režimui Rytų ir Centrinėje Europoje
Sovietinis blokas nėra ramus. Įvykdavo nepasitenkinimo proveržiai.
Priežastys:
- Komunistinė diktatūra, jos represijos
- Kariuomenės buvimas ir cenzūra
- Planinės ekonomikos neveiksmingumas
- Žemas gyvenimo lygis
- Persekiojimai dėl religijos
Rytų Vokietijoje (VDR) po Stalino mirties buvo pirmas didelis pasipriešinimas sovietimas, nes kitoje pusėjė — už sienų — geresnis gyvenimo lygis. Šis pasipriešinias greitai nuramintas.
Albanija 1961 m. nutraukė su SSRS diplomatinius santykius.
Aptarsime 3 didelius proveržius.
1. Budapešto ruduo, Vengrija (Hungary) - 1956 m.
Ginkluotas sukilimas po N. Chruščiovo kalbos apie taikų sambūvį ir po destalinizacijos paskelbimo. Jo veikla pasėjo mintį: ar galime išsivaduoti? Vengrų komunistas Imrė Nadžis paskelbė, kad nori šių dalykų:
- Daugiapartinė politinė sistema
- Sovietų karių pasitraukimas
- Šalies neutralumas: pasitraukimas iš VSO (Varšuvos sutarties organizacijos)
Žiaurus kelių dienų numalšinimas — N. Chruščiovas prieštaringas, jo tikslas buvo sulaikyti. Sunaikinti paprasti žmonės.
2. Prahos pavasaris, Čekoslovakijoje - 1968 m.
Ginkluota intervencija.
Aleksandras Dubeckas buvo priversti sustabdyti reformas (ir kiti komunistų partijos vadai) po arešto, išsiuntimo į Maskvą.
Taikūs protestai. Susidegino studentas: Janas Palachtas; tuo metu vyksta pacifistiniai judėjimai Vakarų Europoje prieš Vietnamo karą, būtent tai čia persimeta.
Socializmas su žmogišku veidu reformos:
- prekyba su Vakarais
- galimybė keliauti į užsienį
- laisvi rinkimai
- konkurencijos skatinimas
- cenzūros panaikinimas
- slaptosios policijos galios apribojimas.
Rezultatai:
- Leonido Brežnevo doktrina — SSRS kariuomenė gali būti įvesta, siekiant išsaugoti teisingą socializmą.
- Apribota blokų komunistų partijos vadų teisės.
- Dalyvavo PENKIOS VSO narės numalšinime (pabrėžiama žodis penkios, nes tai gali būti minima karikatūroje):
- Lenkija
- Vengrija
- VDR
- Bulgarija (kuri buvo ganėtinai ištikima)
- SSRS
Rumunija nedalyvavo numalšinime, nors buvo VSO narė.
3. Solidarumas Lenkijoje - nuo 1980 m.
Nepriklausomų profsąjungų susivienijimas reikalavo socialinių, ekonominių ir politinių pokyčių.
Lenkijoje gyveno 7 milijonai, čia prisijungė 10 milijonų.
Lechas Valenso įkūrėjas, laisvę siekti paskatino lenkas popiežius Jonas Paulius II. Susirinko masės žmonių, siekiančių laisvės.
Solidarumą užgniaužė vietiniai komunistai, kurie įvedė karinę padėtį.
Atšilimas. Nikita Chruščiovas
Nikita Chruščiovas
Stalino valdymo metai — Stalinizmas.
Po to — atšilimas. Nikita Chruščiovas — valdymo bruožai:
- Destalinizacija 1956 m.
- Naikinamas vado kultas
- Kaltinamas asmuo — Stalinas — dėl SSRS bėdų, o ne ideologija
- Sugrįžo tremtiniai iš Sibiro:
- Nepripažinta, kad neteisėtai įkalinti
- Nebuvo teikiama reabilitacija
- Apribotos tam tikros teisės: žmonės negalėjo gyventi savo valstybių sostinėse, apsigyveno arčiausiai, kur galėjo
- Karibų krizė, išvengtas III pasaulinis karas
- Kolūkiečiai, gyventojai gavo pasus. Be paso SSRS apsieiti negalėjo
- Jo metu pastatyta Berlyno siena, nes Rytų Berlyne vyko proto nutekėjimas, masinė emigracija
- Tie, kurie priešinosi ir kritikavo sovietų valdžią, disidentai buvo siunčiami į psichiatrines ligonines, nors nebuvo ligoniai (išeidavo daržovėmis, nes gavo vaistus, kurių nereikėjo)
- Reguliarūs rinkimai į SSRS Aukščiausiąją Tarybą
- Mažinama įtampa: užmegzti ryšiai su kitomis šalimis, nuvyko į JAV
- Ateizmo politika
- Budapešto, Vengrijos ruduo (susidorota su antisocialistais)
- Utopiniai planai
- Aukštesnė socializmo forma — komunizmas — siekė pralenkti JAV
- Kukūrūzomanija, įsakė auginti kukūrūzus SSRS, nors netiko klimatas, skirtingai nei JAV, kur jie galėjo priaugti.
- Kosminiai tyrimai: pirmasis Žemės palydovas, pirmas žmogus pakyla į kosmosą
- Taikaus sambūvio kalba (žr. Budapešto ruduo)
Nušalintas dėl prieštaraujančių reformų
Anot jo, geriausias pasiekimas buvo tai, kad buvo nušalintas, o ne nužudytas.
Stagnacija. Leonidas Brežnevas
Leonidas Brežnevas
- Senyvas, sirgdavo, bet stabilus, ramus valdymas
- Vengė reformas
- Geri dalykai
- Kolūkiečiai gauna pensijas
- 5 dienų darbo savaitė
- Privalomas vidurinis išsilavinimas
- Įsigalėjo nomenklatūra - aukščiausios partijos lyderių grandis, kuri turi įvairiausias privilegijas, kurių neturi įprastas SSRS gyventojas
- Kitokie atlyginimai, kitokios parduotuvės
- Galėjo pasirinkti iš to, kas konfiskuota per filtruotą paštą
- Disidentų persekiojimas
- Intensyvus rusinimas — be rusų kalbos buvo sunku apsieiti, rusai ir lietuviai mokėsi tose pačiose mokyklose
- Konfliktai
- Afganistano invazija
- Prahos pavasaris
- Solidarumas Lenkijoje
- Helsinkio grupės disidentų persekiojimas
- Visuomenė tapo abejinga: visutinė vagystė, korupcija, blatas (slapti prekių keliai deficitinėms prekėms) vis tiek deficitas (skirtingai nei JAV, kur buvo visko daug).
Filmas apie sovietinius nusikaltimus
„Aš už tave pakalbėsiu“ – tai septynios jautrios gyvenimo istorijos, pasilikusios sovietinių nusikaltimų gedulo ir laisvės pergalių euforijos paribyje. Jos leidžia mums betarpiškai pažinti ir prisiliesti prie sudėtingo mūsų istorijos laikotarpio. Kunigas Julius Sasnauskas, garsūs rezistentai Algirdas Statkevičius ir Vytautas Urbonas, žymus Lietuvos kolekcininkas Zigfridas Jankauskas, buvęs operatyvinis KGB darbuotojas Danas Arlauskas, buvęs KGB tardytojas Vytautas Urbonas dalinasi iki šiol nežinomomis gyvenimo detalėmis ir dar kartą prisiminti paskutinį sovietų okupacijos dešimtmetį Lietuvoje.
Pertvarka, viešumo politika (rus. perestroika, glasnost). Michailas Gorbačiovas (Mikhail Gorbachev)
Prasidėjo SSRS demokratizacija ir taip pat suirutės procesai.
Žiūrėti dedikuotą straipsnį apie komunizmo žlugimą XX a. II p. ->
Lokaliniai karai, konfliktai
Lokaliniuose (vietiniuose, smulkiuose) karuose vyko konfliktai
- Afganistane tiesiogiai dalyvavo SSRS, o JAV siuntė maistą, ginklą, čiužinius, patarėjus.
- Viename — tiesiogiai JAV, netiesiogiai SSRS — JAV nepasiskė
- Pietų Korėjoje JAV sugebėjo sulaikyti komunizmo plėtrą
… ir taip toliau.
Korėjos karas 1950 m.
Iki karo Korėja buvo Japonijos kolonija (Japonija buvo žiauri, karinga, nacionalistinė imperija).
Raktiniai žodžiai: Stalino laikotarpis, 38 pararelė, pagal kurią padalytos Korėjos; Seoul (Seulas) miestas.
Korėja liko padalyta iki šiandien: Šiaurės Korėja — komunistinė, kurią netiesiogiai rėmė SSRS; Pietų Korėja — demokratiška, tiesiogiai paremta JAV ir JT kariuomenės.
Taivano saloje gyveno kinai, kurie norėjo demokratijos.
Karas baigėsi paliaubomis.
Vokietijos klausimas ir Berlyno blokada
Vokietija padalyta į 4 zonas.
Berlynas buvo padalytas į keturias dalis, bet miestas buvo visiškai Rytų pusėje.
Berlyne buvo šie du esminiai konfliktai:
- J. Stalino Berlyno blokada (1948 - 1949 m.) — ekonominė antžeminė. JAV pagalbą atsiuntė lėktuvais. Po blokados formaliai susikūre VDR ir VFR. VFR (Vakarų pusėje) vystėsi demokratiškai, ūkis buvo žmonių rankose.
- N. Chruščiovo užsakyta Berlyno siena (1961 - 1989 m.)
Stalinas nenorėjo, kad Vokietija būtų stipri, o Vakarų valstybės norėjo turėti Vokietiją kaip stiprią ekonominę partnerę, neatkartojant Versalio taikos sutarties.
Aktualūs vaizdai apie sieną:
Platesnis kontekstas:
Kuba, Karibų krizė (Cuban Missile Crisis)
1962 m. beveik pasibaigė pasaulis:
Kuboje valdžia tapo komunistinė. JAV nepavyko nuversti režimą, todėl Kuba pradėjo bendradarbiauti su SSRS.
JAV žvalgyboje pastebėjo, kad Kuboje yra paruoštos atominės bombos, kurios galėtų pasiekti svarbiausius Amerikos miestus.
John F. Kennedy (JAV prezidentas) ir Nikita Chruščiovas sugebėjo diplomatiškai išspręsti problemą.
Rezultatas: SSRS iš Kubos pašalino atomines bombas, o JAV — iš Italijos ir Turkijos.
Po metų John F. Kennedy buvo nužudytas.
Vietnamas - 1973/1975 m.
Raktiniai žodžiai: Saigonas (miestas).
JAV išvedė kariuomenę 1973 m., bet pats karas baigėsi 1975 m. — įsigalėjo komunizmas.
Europos Bendrija (ES pirmtakis)
Po Antrojo pasaulinio karo įgyvendinta Europos suvienijimo idėja.
Karų židiniai buvo paversti į taikos ir klestinčios ekonomikos zoną (pavyzdžiui, Elsazo ir Lotaringijos).
- Roberto Šumano deklaracija siekė suvienyti Europos ūkį 1950 m. geg. 9 d. (Europos diena)
- Anglies ir plieno susiviejinimas (Paryžiuje)
- Europos Ekonominė Bendrija (EEB — Romos susitarimas) ir Euratomas
- Muitų sąjunga
- Bendroji rinka - bendra EKIUW valiuta
- Laisvas žmonių, paslaugų, prekių, kapitalo (4) judėjimas
Vėliau tiesiog susijungė į EB (Europos Bendriją)
- ES steigėjai
- Žanas Monė
- Robertas Šumanas
Helsinkis - nuo 1973 m.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos konferencijoje, kurioje dalyvavo visos Europos valstybės (išskyrus Albaniją), JAV ir Kanada. XX a. 8-ame dešimtmetyje buvo pasirašytas Helsinkio Baigiamasis akte:
- pripažintas po Antrojo pasaulinio karo susitarimuose numatytų sienų neliečiamumas; teritorinis valstybių vientisumas;
- prisiminti ekonominio bendradarbiavimo įsipareigojimai tarp įvairių šalių;
- prisekta laikytis pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių (ypač minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvės, laisvo gyventojų judėjimo);
- susitarta dėl principų, kuriais valstybės dalyvės vadovausis tarpusavio santykiuose (vadinamoji Helsinkio deklaracija). Pagrindiniai principai:
- suvereni valstybių lygybė, suverenumui būdingų teisių gerbimas;
- jėgos arba grasinimo jėga nenaudojimas;
- tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo teisė.
Šiandien tai ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija).
Helsinkio Baigiamojo akto reikšmė:
Pasirašyti susitarimai apėmė politinę, ekonominę ir žmogaus teisių sritis.
Jie turėjo įvairiapusį poveikį: kažkiek sumažinta Šaltojo karo įtampa, pagerintas valstybių bendradarbiavimas, šalių tarpusavio santykiai pakelti į aukštesnį lygį, pagerėjo žmogaus teisių apsauga įvairiose šalyse. Nors socialistinio bloko šalys realiai šio dokumento neįgyvendino, tačiau šių šalių disidentai, remdamiesi pasirašytais susitarimais, galėjo reikalauti teisiu įgyvendinimo, kreiptis į tarptautines organizacijas pagalbos teisių apsaugai, asmens gynimui.
SSRS susikūrė 3 Hlesinkio grupės — Maskvos, Leningrado (dab. Sankt Peterbugas) ir Vilniaus.
Šių grupių nariai, daugiausia intelektuala, iškovojo teisę kai kuriems asmenims palikti šalį (ypač daug žydų gavo teisę išvykti į Izraelį), tarptautiniu lygiu nuolat kėlė klausimus dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo SSRS. Tai vertė SSRS vadovybę švelninti režimą, imtis kai kurių nuolaidų.
SSRS disidentai
Andrejus Sacharovas
- Buvo laikomas namų arešte
- Sovietinės vandenilinės bombos kūrėjas
- Siūlė atsisakyti priešraketinę gynybą ir JAV, ir SSRS, nes tai didina branduolinio karo galimybę
- Gavo Nobelio premiją, bet dėl arešto negalėjo ją atsiimti Švedijoje - už jį atsiimė jo žmona, kuri galėjo keliauti su užsienio pasu
Aleksandras Solženicynas
- Rašytojas: Gulago archipelagas (iš jo ir naudojamas GULAG’o terminas)
- Nobelio premija
- Atimta SSRS pilietybė; emigravo
- Brežnevo persekiojamas
Padariniai
Verta prisiminti Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijas bei teritorinius pokyčius po Antrojo pasaulinio karo, po Šaltojo karo pabaigos (pavyzdžiui, susivienijo Vokietija).
- Įrodyta, kad demokratija ir kapitalizmas pranašesniai už diktatūrą ir planinę ekonomiką
- Žlugo dvipolė sistema, žlugo pasaulinė komunistinė sistema
- Susidarė galimybė vėl suvienyti Europą
- Buvo įrodytas individo atsakomybės prieš kolektyvinę atsakomybę, individualumo prieš kolektyvizmą pranašumas
- Buvo įrodytas asmeninės raiškos ir kūrybingumo prieš visuotinę lygybę pranašumas
- Pokomunistinėse visuomenėse — ir toj pačioj Lietuvoje — didelė dalis žmonių taip ir nesugebėjo prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ir susikurti saugaus gyvenimo. Jie tapo alkoholikais, nusikalstamumas ir savižudybė kilo. Šiuo aspektu Vakarų Europa buvo labiau pažengusi.
- Pokomunistinėms valstybėms reikėjo išgyventi didžiulę ekonominę ir politinę krizę
- Dekolonizacija
- JT(O) veikė efektyviau nei Tautų Sąjunga / Nacijų lyga
- JAV susikūrė institucijos: NSA, CIA, Atominės energijos komisija
- 1949 m. Vokietija tapo VFR, VDR
- 1949 m. sovietai detonavo (išbandė) pirmąją savo atominę bombą
- 1949 m. susikūrė NATO
- 1949 m. Kinijoje įvyko komunistinė revoliucija ir iki šiol ten gyvuoja komunizmas
1950 m. buvo aiškūs skirtumai: Rytų totalitarizmas, Vakarų kapitalizmas.
Vakaruose JAV buvo sukurti propogandiniai filmai, kurie kalbėjo apie Amerikos laisvę, bauginančią komunizmo grėsmę.
SSRS menas — socialistinis realizmas — irgi buvo propagandinis.
JAV buvo baimė, kad įvyks atominis karas. Dažnas klausimas: kada susprogs bombos? Tokiame klimate nebuvo galimybės priešintis, nes tai atrodė nelojalu Amerikos valdžiai.
Labai įdomu
Medžiaga, kuri nebuvo paminėta anksčiau šitame straipsnyje:
