Aneksuota Lietuva Šaltojo karo periodu

Esminės pokyčių sritys nuo tarpukario ir sovietinės Lietuvos:

• Planinė - rinkos ekonomika
• Vienkiemiai - kolektyvizacija
• Žodžio, sąžinės ir kitos žmogaus laisvės ir teisės - cenzūra
• Kaimo kultūra - urbanizacija ir melioracija
• Demokratinis ir aksominės diktaturos laikotarpis - totalitarinė diktatūra
• Sostinės statusas, Klaipėdos ir Vilniaus kraštų likimai
• Patriotizmas - tautų draugystės idėja
• Universitetai ir jų likimas (tarpukario egzistavo tik VDU, sovietmečiu tik VU)
• Valiuta (rubliai, litas)
• Nuo agrarinės iki pramoninės Lietuvos ūkio / ekonomikos
• Šalies atributika, himnas
• Keliavimas ir jo apribojimas, nesavarankiška užsienio politika
• Nomenklatūros, korupcijos, blato vyravimas - planinės ekonomikos ydos
• Dvilypaus žmogaus samprata
• Partijos

Radvilų dailės muziejuje šitaip vizualiai reprezentuojamas sovietinis laikotarpis:

Stalino laikotarpis (Stalino laikotarpiu — 1945 - 1953 m.)

• Sovietų valdžios atkūrimas
  • Ekonomikos ir žemės pertvarkymas
  • Visuomenės pertvarkymai
• Pasireiškimas
  • Naudojamas teroras, plačiausiai — trėmimai
    • Didieji trys trėmimai:
      • Pavasaris, 1948 m.
      • Bangų muša, 1949 m.
      • Ruduo, 1951 m.
  • Partizaninės kovos (Freedom Fighters)

Antanas Sniečkus, ilgametis Lietuvos komunistų partijos vadovas, buvo tiesiogiai atsakingas už sovietinės politikos vykdymą, įskaitant masinių trėmimų organizavimą ir pasipriešinimo slopinimą. Jo vaidmuo vertinamas nevienareikšmiškai: viena vertus, jo vadovavimo metu Lietuvoje išlaikytas didesnis lietuvių tautybės žmonių procentas nei kaimyninėse sovietinėse respublikose (Latvijoje, Estijoje), tačiau, kita vertus, jis besąlygiškai vykdė Maskvos nurodymus represijų klausimais.

Svarbiausia valstybės institucija — AT - Aukščiausioji Taryba.

Į komunistų partiją lietuviai stodavo dėl geresnių atlyginimų, karjeros, gyvenimo sąlygų, galimybių.

• NKVD (vėliau MGB, KGB) yra valstybės slaptoji vidaus policija

Ekonominiai pertvarkymai

Kolektyvizacija iš pradžių veikė savanoriškumo principu, bet pritrūkus savanorių, imtasi prievartos ir represijų — pradėti kurti kolūkiai turtingų ūkininkų ūkyje, kuriuos ištrėmė, po to prijungti kiti ūkiai — baigėsi 1953 metais, kai mirė Stalinas.

Ginkluota rezistencija (Stalino laikotarpiu — 1945 - 1953 m.)

3 etapai

Plačiau Vikipedijoje

1. 1944 m. liepa - 1946 m. gegužė
   • dideli būriai ir mastai
   • nebuvo vieningos organizacijos
   • kartais pavykdavo kontroliuoti atskiras teritorijas, kurių sovietai nebuvo užėme
   • pakankamai geras ginklavimasis
2. 1946 m. gegužė - 1948 m. lapkritis
   • imta vengti atvirų kautynių su NKVD (SSRS) — naudoti bunkeriai
   • naudota pogrindinės kovos taktika bei sabotažas
   • prasidėjo NKVD/KGB šnipinėjimas
3. 1948 m. lapkritis - 1953 m. gegužė
   • tik kelių žmonių būriai - atsirenkami partizanai
   • buvo vieninga organizacija, suvienytos jėgos
   • pasipriešinimas silpo: rečiau naudojama karinių susirėmimų taktika
   • dažniau naudojamas teroras ir sabotažas
   • mažiau resursų, nes baiginėjosi kolektyvizacija

Kiekviename etape karo mastai mažėjo.

Reikšmė

-> Tarpvalstybinis ginkluotas konfliktas / rezistencija

1. Tęsėsi ilgiausiai tarp Baltijos šalių — beveik dešimtetį (apie aštuonis metus — 1945 - 1953 m.)
2. Konfliktai parodė, kad lietuviai buvo priešiškai nusiteikę okupacijai
3. Per visą okupaciją išlaikytas bent 80 proc. lietuvių tautos branduolis, skirtingai nei Rygoje, kur gyveno tik trečdalis latvių
4. Partizanai pristabdė kolonizaciją į Lietuvą. Atkelti rusakalbiai (kariai, karininkai, specialistai)
5. Buvo palikta didesnė privačios nuosavybės dalis Lietuvos SSRS kolūkiečiams
6. Lietuvos kaimai aprūpino didžiąją dalį SSRS (ypač kiaulieną) dėl skirtingo pragyvenimo lygio (kartais Baltijos šalys vadinami Sovietų Sąjungos Vakarai, nors gyvenimo lygis tikrai nebuvo arti tokio, kaip kapitalistinėje Vakarų Europoje)

Pralaimėjo priežastys

1. Kolektyvizacija 1953 m. sėkmingai instaliuota
2. Sovietams partizanai - banditai. Į partizanų gretas buvo prisijungę ir šnipai, ir apsimetėliai, todėl silpo judėjimas
3. Pavieni variantai, kurie gadino partizanų reputaciją

LLKS — Lietuvos partizanų vadovybė ir VLIK (Vyriausias Lietuvos Išsilaisvinimo Komitetas) užsienyje

1949 m. vasario 16 d. Deklaracija

-> Teisinis partizanų judėjimo pagrindas (aiškios idėjos)

Minaičiai, Radviliškis

1. LLKS Taryba — aukščiausioji valdžia institucija okupuotoje Lietuvoje
   • 1992 m. LR Seimas pripažino, kad tai buvo vienintelė teisėta valdžia Lietuvoje tuo metu
2. Vizija — demokratinė ir nepriklausoma Lietuva pagal I Konstituciją (1922 m.)
3. LLKS Tarybos pirmininkas — Jonas Žemaitis - Vyt...