Įvadas

Valdžia

Pirmasis ministras pirmininkas yra Augustinas Voldemaras.

VBE temos A lygiui

5.16. 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovos su Sovietų Rusija (SSRS susikūre 1922 m.), bermontininkais ir Lenkija.

5.17. Lietuvos tarptautinio pripažinimo problematika.

5.18. Vilniaus praradimo (1920 m.) ir Klaipėdos krašto prisijungimo (1923 m.) aplinkybės. Šių kraštų pagr. bruožai.

5.19. Steigiamojo seimo (1920–1922) reformos: Konstitucijos priėmimas, ţemės reforma ir lito įvedimas ir jų reikšmė.

5.20. Svarbiausios Lietuvos uţsienio politikos problemos: santykiai su Sovietų Sąjunga, Vokietija ir Lenkija.

5.21. Lietuvos politinė, ekonominė ir socialinė raida parlamentinio valdymo metais.

5.21. Lietuvos politinė, ekonominė ir socialinė raida parlamentinio valdymo metais.

5.22. 1926 m. gruodžio perversmo Lietuvoje prieţastys ir padariniai.

5.23. Lietuvos politinė ir ekonominė raida autoritarinio valdymo metais. Augustino Voldemaro ir Juozo Tūbelio vaidmuo politiniame gyvenime.

5.24. Lietuvos Respublikos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus valdymo ypatumai.

5.25. Lietuvos 1922 m ir 1938 m. Konstitucijų esminiai skirtumai.

5.26. Tautinių maţumų: žydų, lenkų, vokiečių ir rusų padėtis tarpukario Lietuvoje.

5.27. Lietuvos tarptautinė politika nepriklausomybės praradimo išvakarėse: Lenkijos ultimatumas (1938 m.), Klaipėdos krašto praradimas (1939 kovas), Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis (1939 spalis).

VBE 5.16, 5.17 Nepriklausomybės kovos

VBE 1918 m. lap. 11 d. pasibaigė I pasaulinis karas. Nuo to laikotarpio šalys galėjo susikurti iš naujo arba atsikurti.

Lietuva atsikūre, o Estija ir Latvija pirmą kartą susikūre, tai buvo naujos valstybės tarpukariu.

Valstybingumo skirstymas

1. Nepriklausomybės kovos (kitokio pavadinimo nėra) 1918 - 1920 m.
2. Parlamentarizmo laikotarpis (Steigiamasis, I, II ir III Seimai) 1920 - 1926 m.
3. Autoritarinis Antano Smetonos valdymo laikotarpis (1926 - 1940 m.) (kartais apibūdinamas kaip aksominė diktatūra dėl santykinai mažesnio tiesioginio smurto, lyginant su kitais to meto Europos režimais, tačiau vis tiek varžęs demokratiją).

Kitos šalys reiškia pretenzijas į Lietuvą

Lietuvai reikia karauti su:

• Lenkija. Vilniaus konfliktas
• Sovietų Rusijos Raudonąja armija, nes norėta atkurti carinės Rusijos laikos ir prijungti Lietuvą, vykdyti pasaulinę socialistinę revoliuciją (plėsti komunizmą)
• Bermontininkais, kurie nepriklauso jokiai šaliai, jų niekas nepalaiko, todėl jie daugiausiai plėšikavo ir pan.

Ką padarė:

• Todėl Mykolas Šleževicius skelbia mobilizaciją
• Savanoriams prižadėjo žemę/turtą (ir po nepriklausomybės kovų davė)
• Kariuomenė tapo realia galia:
• 10 tūkst. vokiečių savanorių, partizanų
• Padėjo kitos tautinės mažumos, pavyzdžiui, žydai

Sovietų Rusija

• Įsiveržia, kai pasitraukia vokiečių armija
• Sovietai veržiasi ir užiima Vidurio ir Rytų Lietuvą, neužimta liko Vakarinė dalis
• Pavyzdžiui, Telšiai buvo užimti, bet Plungė nebuvo
• Užimtose vietose buvo bolševizmas — cenzūra, atimtas turtas ir pan.
• Įkurtas Lietbielas / Litbelas (Lietuvos ir Baltarusijos darinys)
• Litbele buvo ŠEŠIOS (6) valstybinės kalbos ir, be abejo, Lietuvos patriotai tokio darinio nepalaikė

Svarbiausias rezultatas: 1920 m. liepos 12 d. Sovietų Rusija pasirašė Taikos sutartį su Lietuva, kur buvo patvirtintos Lietuvos ir Rusijos sienos. Tai buvo pirmas Lietuvos valstybės pripažinimas tarptautinėjė scenoje.

• Lietuva turėjo daugiau žemės pagal 1920 m. sutartį
• Rusijai buvo geriau, kad Lietuva (silpna valstybė) turėtų daugiau žemės nei Lenkija (Vakarų remiama šalis)
• Pripažintas suverenitetas

Vokietija

Realiai (de facto), bet ne officialiai Vokietija pripažino Lietuvą pagal 1917 m. gruodžio 11 d. aktą. Tai reiškia, kad Vokietija buvo antra šalis, kuri pripažino Lietuvos valstybę.

Parlamentarizmo laikotarpis. Steigiamasis Seimas, I, II ir III Seimai

Steigiamajame Seime daugumą gavo krikščionių demokratų blokas.

Video apie tarpukario Seimus LR Seimo YouTube

Žiūrėti filmą apie 1920 Didžiąją dieną per LRT

Bloko sekmės priežastys Steigiamajame Seime

• Visame krašte turėjo politinius skyrius
• Krikščionius demokratus tiesiogiai rėmė Katalikų bažnyčia
• Valstiečiai ne visada skyrė Bažnyčia nuo krikščionių demokratų bloko
• Krikščionių demokratų (ir kairiųjų partijų) radikali Mykolo Krupavičiaus žemės reforma
• Tautos pažangos partija (kuri nieko nelaimėjo, ją atstovavo Smetona) palaikė lenkų dvarininkus, gynė privačią nuosavybę
• Pažangos partijos požiūris buvo nesuprantamas valstiečiams
• Populiarumo neįgijo ir dėl to, kad Tautos pažangos partijos nariai traukėsi į Vakarus, kad gautų kitų valstybių paramą, bet tie, kurie pasiliko Lietuvoje ir kovojo už ją, buvo labiau mėgstami

Seimų reikšmė

• Steigiamasis Seimas
  • Rinkimuose dalyvavo 80+ proc. visų rinkėjų
  • Buvo visuotinis sutarimas dėl vasario 16 d. akto...