Neseniai rašiau, jog jaučiu, kaip greitai bėga laikas. Štai nuskambėjo jau ir Paskutinis skambutis mums, abiturientams. Atsisveikinimo akimirka išties jaudinanti. Užplūdusias emocijas įvardinti labai sunku...
Gimnazijoje praleisti ketveri metai. Kiek daug prabėgo pamokų, per kurias stengiausi įsisavinti kuo daugiau žinių, kiek daug padėta mokytojų siekiant užsibrėžtų tikslų. Šiandien suvokiau, kad tai, ką duoda mokytojas, įvardinti labai sunku, nes žodžiai stringa gerklėje… Kiek daug širdies ir jėgų įdėta, auginant mus, kaip asmenybes, kaip žmones, kurie netrukus pravers aukštųjų mokyklų duris.
Taip, atėjo laikas išeiti. Užbaigtas dar vienas gyvenimo etapas. Apie jį liks tik prisiminimai. Bet juk vieno pabaiga reiškia kito pradžią. Tikiu, kad abiturientai suras savo gyvenimo kelią, nepasiklys kryžkelėse. Bus stiprūs ir gebės įveikti ne tik gyvenimo iššūkius, bet ir priimti teisingus sprendimus.
Dėkoju jums, Mokytojai, ir visai gimnazijos bendruomenei už prasmingus ketverius metus Žemaitės gimnazijoje, kur suvoktos tikrosios vertybės, formuotas požiūris į Gyvenimą ir Žmogų.
