Dažnos rašybos klaidos: pavyzdžiai ir pagalbos priemonės

Rašinys jau beveik parašytas, mintis aiški, tačiau prie vieno žodžio sustoji. „Visvien“ ar „vis vien“? Ar žodyje „gerąjį“ tikrai reikia dviejų nosinių? Kuo ilgiau žiūri, tuo mažiau pasitiki savo pasirinkimu.

Kalbėdamiesi su mokytojais, girdėjome apie pasikartojančius sunkumus: žodžių rašymą kartu ir atskirai, dalelytes, nosines raides ir įvardžiuotines galūnes. Dar prisideda tarimas – balsis skamba ilgai, gretimi garsai susilieja, o užrašyti vis tiek reikia tiksliai.

Šioms vietoms skyrėme daug dėmesio rengdami naują Edukamento lietuvių kalbos turinį 9–10 klasei. Pamokose nagrinėjame konkrečius sakinius: nuo ko pradėti tikrinti žodį, kokią formą palyginti ir kodėl pasikeitus sakiniui pasikeičia galūnė. Čia – keli pavyzdžiai, kuriuos gali pritaikyti jau kitame rašinyje ar diktante.

„Vis vien“, „be to“, „irgi“: kur palikti tarpą

Greitai kalbant keli žodžiai gali skambėti kaip vienas. Rašant jų ribas tenka patikrinti atskirai.

Vien panaši reikšmė rašybos nepaaiškina. „Aš irgi dalyvausiu“ ir „Aš taip pat dalyvausiu“ pasako tą pačią mintį, tačiau taip pat išlieka du žodžiai.

Verta greta įsidėmėti per daug ir pernelyg. Dalelytę per, reiškiančią per didelį kiekį ar laipsnį, rašome atskirai: per daug, per aukštai, per greitai. Žodis pernelyg yra kartu rašoma išimtis. Junginį ne veltui įsimink su tarpu: „Ne veltui vakar pasikartojau taisyklę.“ Šie atvejai aptariami VLKK rašybos leidinio 5 skyriuje.

Mokantis padeda trumpas sąrašas su savais sakiniais. Jei suklydai rašydamas vis vien, užrašyk visą sakinį: „Vis vien pabandysiu dar kartą.“ Kitą dieną uždenk pavyzdį ir parašyk naują. Taip pasitikrinsi, ar žodžių ribą jau prisimeni savarankiškai.

„Kas gi“, bet „kurgi“: du klausimai apie dalelytę

Su gi naudinga patikrinti du dalykus: ar žodis kaitomas ir kiek turi skiemenų.

• Kas keičia formą: kas, ko, kam. Todėl rašome kas gi.
• Kur nekaitomas ir turi vieną skiemenį. Rašome kurgi.
• Kodėl nekaitomas, tačiau turi du skiemenis. Rašome kodėl gi.

Pagal tą patį nekaitomo vienskiemenio žodžio modelį rašome irgi, kaipgi, visgi. Šias sąlygas nurodo rašybos taisyklių 5.2.8–5.2.9 punktai.

Su ne pirmiausia perskaityk visą sakinį. Įprastą veiksmažodžio neiginį nežinau rašome kartu. Junginiuose ne aš, ne šiandien, ne visada paliekame tarpą. Vienos taisyklės visiems žodžiams čia neužtenka: svarbu, su kokiu žodžiu neiginys susijęs ir kokią reikšmę perteikia.

Naujoje dalelyčių rašybos pamokoje tokias poras lyginame sakiniuose. Pavyzdžiui, nebeskaito pasako, kad skaitymo įpročio nebeliko, o nebe čia nurodo pasikeitusią vietą. Prie kiekvieno atvejo parodome, ką tikrinti.

Ilgai tariamas balsis dar nenusprendžia, ar reikia nosinės

Žodyje nãmas kirčiuota a tariama ilgai ir rašoma be nosinės. Riestinis ženklas šiame pavyzdyje žymi kirčiavimą; įprastame tekste rašome namas. Nosinės pasirinkimui reikia rašybos pagrindo.

Žodžio šaknyje kartais padeda kita to paties žodžio forma:

• spręsti – sprendė;
• kąsti – kando;
• siųsti – siuntė.

Šiose porose matoma nosinės ir junginio su n kaita. Tačiau taisyklę taikyk konkrečiai žodžių šeimai: kristi – krinta – krito bendratyje nosinės neturi. Vien radus n kitoje formoje jos pridėti negalima.

Galūnėje tikrinimas jau kitoks. Palygink matau namą, matau namus ir daug namų. Pirmuose dviejuose junginiuose klausiame ką?, tačiau skiriasi skaičius. Todėl vien prisiminti „ką? – nosinė“ per maža. Reikia nustatyti ir linksnį, ir vienaskaitą ar daugiskaitą.

Atnaujintose pamokose šiuos sprendimus išskaidome: pirmiausia nustatome, kur abejojame – šaknyje ar galūnėje, tada pasirenkame tinkamą patikrą.

„Gerąjį“, „gerajam“, „gerąja“: galūnę parenka sakinys

Įvardžiuotinės formos padeda išskirti žmogų ar daiktą: gerasis draugas, naujoji mokinė. Jas linksniuojant keičiasi ilgosios galūnės, todėl verta jas mokytis kartu su sakiniu.

Įvardžiuotinės galūnės rašyba priklauso nuo giminės, skaičiaus ir linksnio. Pagrindinius atvejus su pavyzdžiais pateikia VLKK konsultacija apie nosines įvardžiuotinių žodžių galūnėse.

Mokantis verta pakeisti vieną sakinio dalį: „Pakviečiau naująją mokinę“ → „Padėjau naujajai mokinei“. Tada garsiai pasakyk, kas pasikeitė: ką? tapo kam?, todėl reikia kitos galūnės. Toks palyginimas padeda susieti formą su jos paskirtimi sakinyje.

Kai tariant dvi raidės susilieja

Žodžiuose iššoko ir perrašė verta trumpam atskirti priešdėlį nuo likusios žodžio dalies:

• iš- + šoko → iššoko
• per- + rašė → perrašė

Abiejų dalių raidės lieka, nors kalbant gretimi vienodi priebalsiai susilieja. Jei abejoji, atkurk žodį be priešdėlio: šoko, rašė. Tada pridėk priešdėlį ir pažiūrėk, kurios raidės susitinka.

Tokį patikrinimą galima atlikti tiesiai savo tekste. Prie abejotino žodžio juodraštyje pasižymėk jo dalis, o galutiniame variante parašyk visą žodį. Naujose pamokose nagrinėjame ir tokius atvejus, kai gretimas garsas pakeičia tarimą, bet žodžio dalies rašyba išlieka.

Sakinio dalis rask pagal jų ryšius

Linksnius suderinti lengviau, kai žinai, kuris žodis su kuriuo susijęs. Paimk sakinį:

Mokinė perskaitė įdomią knygą.

Pradėk nuo to, kas pasakyta apie mokinę: perskaitė – tarinys. Kas perskaitė? Mokinė – veiksnys. Toliau kelk klausimus iš susijusių žodžių: perskaitė ką? – knygą, knygą kokią? – įdomią.

Žodžiai įdomią knygą suderinti moteriškąja gimine, vienaskaita ir galininku. Pakeitus sakinį į „Mokinė džiaugėsi įdomia knyga“, reikia įnagininko: džiaugėsi kuo? – knyga, knyga kokia? – įdomia.

Žodžių tvarka šio ryšio nepanaikina. Sakinyje „Įdomią knygą perskaitė mokinė“ veiksnys tebėra mokinė. Todėl nagrinėjant sakinį verta pirmiausia rasti tarinį, tada jo ryšį su veiksniu ir kitais žodžiais.

Naujas turinys 9–10 klasei: nuo pavyzdžio iki savo atsakymo

Šitaip parengėme naujas Edukamento lietuvių kalbos pamokas: su išnagrinėtais sakiniais, sprendimo žingsniais ir trumpomis atmintinėmis. Tą pačią taisyklę rodome keliuose skirtinguose pavyzdžiuose, kad matytum, kada ji taikoma ir kas pasikeičia pasirinkus kitą formą.

Praktikoje gali rinktis formas sakiniuose, susieti atsakymus ar pažymėti kelis tinkamus variantus. Suklydus pateikiamas paaiškinimas, kuriame aptariama taisyklė ir konkretus pasirinkimas. Naujoms užduotims parengėme ir papildomą pagalbą po pirmos klaidos.

Jei ruošiesi kontroliniam darbui ar PUPP, pradėk nuo vienos savo pasikartojančios klaidos. Išnagrinėk pavyzdį, atlik užduotis ir paskui parašyk savo sakinį be atverstos atmintinės. Kitą dieną prie tos vietos grįžk dar kartą.

Atverk 9 klasės arba 10 klasės lietuvių kalbos medžiagą ir pasiruošk PUPP be galvos skausmo!