Glaustai: kontekstas
Romualdas Granauskas (g. 1939 m. balandžio 18 d. Mažeikiuose) – prozininkas, dramaturgas.
Baigė Sedos darbo jaunimo mokyklą, dirbo Skuodo laikraščio „Mūsų žodis” ir žurnalo „Nemunas” redakcijose, statybininku, šaltkalviu, radijo korespondentu, mokytojavo Mosėdyje.
Apsakymus pradėjo spausdinti 1954 m. Rinkiniuose „Medžių viršūnės” (1969 m.), „Duonos valgytojai” (1975 m.) kalba apie išeinančią senąją žemdirbių kartą, jos papročius, buitį, moralinį kodeksą. Bene svarbiausias R. Granausko kūrinys buvo apysaka „Gyvenimas po klevu” (1988 m.), kuri atkreipė visos visuomenės dėmesį. Gamta, istorija ir mitologija – visu tuo pasižymi brandžiausia apysaka „Jaučio aukojimas” (1975 m.).
„Turėdamas gražaus laiko, mokiau save išminties, taip pat nuoširdumo ir teisybės. Pamažu man išaugo galva ir kūnas: tokio pat didumo, kaip ir kitų žmonių, ir ėmė judėti visokie jausmai ir mintys, tik iš pradžių ne taip smarkiai, o paskui vis smarkiau ir smarkiau.“ (Novelė …