Epocha
Antikos menas tapo autoritetu ir įkvėpimo šaltinis renesanso žmogui.
Renesanso tėvynė yra Italija. Šioje epochoje buvo pradėti statyti miestai kaip Venecija, Florencija.
Turtingi mecanatai globojo meninkus ir mokslininkus (kaip rėmėjai). Renesanso laikais buvo gerbiama universali asmenybė, t.y. įvairių talentų, kūrybingos mąstysenos, smalsus žmogus.
Be to, šiuo metu kilo humanizmo idėjos.
Humanistai žmogų laikė didžiausią vertybę, tikėjo žmogaus galimybėmis, vertino laisvą savą asmenybę. Renesanso žmogaus gyvenimo tikslas buvo atskleisti savo individualius gebėjimus.
Taigi:
- Tai pereinamas laikotarpis iš Viduramžių į Naujuosius laikus. Renesansas prasidėjo XIVa. Italijoje.
- Renesanso pasaulėžiūra iškėlusi žmogų kaip didžiausią vertybę, vadinama humanizmu. Pabrėžia laisvą asmenybę ir išsilavinimo reikšmę.
- Renesanso žmogus pats kuria savo likimą, yra laisvas nuo dievų valios, nesuvaržytas, nieko nevaldomas, pasitikintis savimi, optimistas, tobulėjantis, išsilavinęs, kuriantis kultūrą.
- Geografiniai ir mokslo atradimai: 1. K. Kolumbas atranda Ameriką. 2. Magelanas apiplaukia pasaulį. 3. Išrandamas mikroskopas, teleskopas, parakas.
- Martynas Liuteris pradeda reformaciją.
Jeigu ieškote informacijos apie Dantės Dieviškosios komedijos žmogų, skaitykite viduramžių apibendrinimą.
