![[Nuotrauka] Miguel Bruna / Unsplash](https://cdn.edukamentas.lt//geo/wdtuuh0rnnmmdhqalnve.jpg)
1. Gamtos ištekliai
Kaip skirstomi ištekliai pagal gamtos komponentus ir atsinaujinimą? Kas yra išteklių prakeiksmas, darnusis vystymasis bei gamtos išteklių išsekimo problema?
Kas yra gamtos ištekliai? Visi gamtos komponentai, gamtinės jegos, kurias žmonės naudoja ūkinėje veikloje.
Skirstymas pagal:
- Gamtos komponentus
- Panaudojimo būdą
- Atsinaujinimą
Žmogiškieji ištekliai:
- Technologiniai
- Darbo
- Kapitalo, finanso
Išteklių prakeiksmas (Paradox of Plenty) — ekonominis terminas, kai šalis tampa pernelyg priklausoma nuo žaliavų. Žaliavų gausa gali daryti tam tikrą neigiamą įtaką ekonomikai. Kitų šakų stabdymas, vystosi priklausomybė, autoritarizmas, konfliktai.
Išsekimo problema:
- Kai kurių iškasenų atsargos gali išsekti iki XXI a. pabaigos.
- Žaliavos pasiskirsčiusios labai nevienodai.
- Išsivysčiusios šalys vis labiau priklauso nuo žaliavų importo.
Darnusis vystymasis — tvarus, taupus išteklių išnaudojimas: atliekos rūšiuojamos, perdirbamos ar utilizuojamos, energiją taupančios technologijos.
Išteklių naudojimas, ko gero, tik kils:
Pagal gamtos komponentus skiriami
- Mineraliniai ištekliai
- Klimatiniai ištekliai
- Vandens ištekliai
- Žemės ir dirvožemio ištekliai
- Augalija ir gyvūnija (biologiniai) ištekliai
Pagal atsinaujinimą ir panaudojimą skirimai
Neišsekantieji ištekliai
- Saulės spinduliuotė
- Vėjas ir vandens energija
- Žemės gelmių šiluma
Kiekis nepriklauso nuo ūkinio naudojimo intensyvumo.
Atsinaujinantieji
Biologiniai ir Žemės gelmių.
Jų nemažėja tik tuo atveju, jei naudojami saikingai.
Neatsinaujinantieji
Mineraliniai.
Jų kiekis nuolat mažėja ir yra ribotas kiekis. Galiausiai nebeliks.
Antrinės žaliavos
Tai, kas perdirbta.
Buityje ar komercinėje veikloje panaudoto popieriaus, stiklo, plastmasės ir metalo likučiai, kuriuos perdirbus gaminami nauji produktai.
Gamtos išteklių išsekimo problema
Stipriai priklauso nuo nuo žaliavų eksporto (10)
Azija:
- Kazachstanas
- Turkmenistanas
- Iranas
Pietų Amerika:
- Bolivija
- Peru
- Gvinėja
Centr. Amerika:
- Hondūras
- Nikaragva
Mažai priklauso nuo nuo žaliavų eksporto (10)
Vakarai:
- Visos Europos Sąjungos narės (pvz., Lietuva, Prancūzija, Vokietija, Lenkija), išskyrus Latviją
- Šveicarija
- Kanada
- JAV
- Meksikas
Rytai:
- Kinija
- Pakistanas
- Turkija
- Japonija
- Pietų Korėja
(2008 m. duomenys, Gaublys vadovėlis)
2. Lietuvos gelmės, naudingos iškasenos
| Radimo vieta visoje Lietuvos teritorijoje (Š, P, R, V, CENTR.) | Tiksli radimo vieta (miesto, rajono pavadinimas) | Apibūdinimas (spalva, blizgumas ir kietumas) | Tikslus panaudojimas | |
|---|---|---|---|---|
| Nafta | V | Klaipėdos, Gargždų apylinkėse | Juoda. Blizgi. Kieta. | Gaminamas aviacinis kuras, sintetinės medžiagos, vaistai, kosmetika. Pasaulyje nafta – pagrindinė energetinė žaliava, todėl jos gavybos apimtims labai svarbios ekonominės sąlygos (pvz., naftos kaina), lemiančios, kiek lėšų verta investuoti į išgavimo būdų tobulinimą ar papildomus gręžinius. |
| Durpės | Visur | Daugiausia – Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse | Tamsiai ruda ir neblizgi. Nekieta. | Dabar jos daugiau naudojamos žemės ūkyje – kompostas dirvoms, durpių mišiniai su trąšomis ir mikroelementais gėlėms ar daržovėms auginti bei gydomiesiems tikslams. |
| Dolomitas | Š | Kasamas Pakruojo rajone Petrašiūnų, Klovainių karjeruose | Balta / pilka. Neblizgi. | Dolomitas yra gera termoizoliacinė medžiaga, naudojama statybinių medžiagų, elektrotechnikos, keramikos, dažų, chemijos, stiklo pramonėje, žemės ūkyje. |
| Klintys | P | Akmenės rajone | Rudas. Blizgus. | Sutrupintos klintys naudojamos tiesiant kelius, klinčių blokai – statant pastatus. Klintis kaip žaliava naudojama cementui ir kalkėms gaminti, žemės ūkyje – rūgštiems dirvožemiams kalkinti. |
| Žvyras | Visur, plačiai paplitusios uolienos | Daugiausia išteklių yra Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse | Ruda spalva. | Šios uolienos naudojamas statybose, tiesiant kelius, gali būti panaudotos kaip dekoratyvinė medžiaga. |
| Molis | Š, P, R, CENTR. | Visur, išskyrus Klaipėdos apskr. Daugiausia jo išteklių Šiaulių, Marijampolės, Kauno ir Utenos apskrityse. | Ruda spalva. Neblizga. | Molis plačiai naudojamas keramikoje. Iš jo daromos plytos, porcelianas, gaminiai buičiai. Taip pat naudojamas cemento, popieriaus gamyboje bei kaip filtruojanti medžiaga. Kadangi molyje yra daug cheminių medžiagų, molis naudojamas medicinoje ir kosmetikoje. |
| Kvarcinis smėlis | V | Anykščių ir Ukmergės rajonuose | Ruda spalva. Neblizga. | Naudojamas stiklui, stiklo tarai, indams, krištolui gaminti, namų apdailai. |
| Smėlis | Visur, plačiai paplitusios uolienos | Daugiausia išteklių yra Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse | Rudas arba baltas su geltonumu. | Šios uolienos naudojamas statybose, tiesiant kelius, gali būti panaudotos kaip dekoratyvinė medžiaga. |
| Kreida | P, PV, PR | 7 telkiniai Šakių, Varėnos ir Vilniaus rajonuose | Balta spalva. Neblizga. Būna ir dėmių su skirtingais atspalviais. | Tai molinga klintinė nuosėdinė uoliena, žaliava cementui gaminti, dirvožemiui kalkinti, rašymo ir piešimo priemonė. |
| Sapropelis | Visur | Šiaulių, Alytaus, Tauragės ir Telšių apskričių ištekliai | Juodai rusvas. | Sapropelis tinkamas žemės ūkyje kaip trąša, medicinoje purvo procedūroms, klijams, plastmasei gaminti. |
| Mineralinis vanduo | V | Baltijos ir Žemaičių aukštumų rajonuose. Geoterminis vanduo randamas labai perspektyviuose rajonuose: Žemaičių Naumiestyje bei Vilkyčių plotuose, su periferinėmis Žemaičių Naumiesčio dalimis bei Klaipėdos rajonu. | Vanduo permatomas, spalvos gali būti mėlyno – balto atspindžio. Blizga. | Gėlas ir mineralinis vanduo naudojamas visas ūkio ir buities reikalams. Geoterminis (šiltas) vanduo po žeme susikaupęs Vakarų Lietuvoje gali naudojamas sveikatos turizmui plėtoti, namams šildyti, elektros energijai gaminti. |
| Anhidridas | P, PV | Telkinys į pietus nuo Kauno | Baltas, rusvas. | Galima panaudoti sieninėms apdailos plokštėms, palangėms, laiptams, grindims, skulptūroms, suvenyrams gaminti |
| Akmens druska | PV | Šilutės rajone | Pilkas. | Akmens druska naudojama maistui, taip pat druskos rūgščiai, chlorui gaminti. |
| Gipsas | Š | Biržų ir Pasvalio rajonuose, Lenkijos sienos pusėje | Blizgus, pilkas, kietas. | Gipsas naudojamas medicinoje, statybų, popieriaus pramonėje, dekoracijoms, dirvožemiui gerinti. |
| Geležies rūda | P, V | Varėnos miesto pietvakarinėje dalyje ir Zarasų rajone netoli Latvijos sienos | Rūda sodri ir kokybiška, tamsiai oranžinė, rudo atspalvio su juodom dėmėm. | Iš geležies rūdos sudaroma geležis. Iš geležies sudaromas plienas, kuris naudojamas plačiai visur, pavyzdžiui, kuriant technologijas, automobilius, sąvaržėles. |
| Skalūnų dujos | V | Prie Baltijos jūros: visi vakarai: Gargždai, Rietavas, Plungė, Raseiniai (labiau centrinė Lietuva), Šilutė-Tauragė, Kudirka-Kybartas | Dujos. | Energetinių išteklių šaltinis. |
Perspektyviosios iškasenos pažymėtos pasvyruoju tekstu italics, kitos eksploatuojamos.
Informacija remiantis SMP - https://smp2014ge.ugdome.lt/index.php/site/mo/mo_id/67
3. Energetika — ekonomikos variklis
Gyvybiškai svarbus sektorius, priskiriamas prie II pramonės sektoriaus.
Aktuali:
- Energetikos svarba
- Sunaudojimo mastai
- Suvartojimo skirtumai tarp regionų
- Pagrindiniai energijos vartotojai
- Energijos balansas, kaita
Kiekviena valstybė rūpinasi, kad būtų kuo mažiau energetiškai priklausoma nuo kaimyninių valstybių. Lietuvoje taip pat bandoma sumažinti priklausomumą nuo užsienio.
Grafikas: pirminė energija (iš kur gaunama energija? iškastiniai energijos šaltiniai, branduolinis kuras, atsinaujinantieji šaltiniai)
Energetikos apimtis
- Energijos žaliavų gavyba
- Elektros energijos gamyba, perdavimas
- Šilumos gamyba, perdavimas
Pirminės energijos sunaudojimas pasaulyje pagal energijos šaltinius
- Nafta 35%
- Akmens anglys 25%
- Gamtinės dujos 21%
- Kiti 19%
Energijos sunaudojimas išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse
1990 - išs. 75 proc. - besiv. 25 proc.
2000 - 67 proc. - 33 proc.
2010 - 62 proc. - 38 proc.
Kodėl?
- Besivystančių šalių pramonė vystosi
- Išsivysčiusiose šalyse bando taupyti energiją
Pirminės energijos sunaudojimas pasaulyje (mln. t. naftos ekvivalentų)
Daugiausiai naudoja:
- Kinija
- JAV
Irgi išsiskiria pagal naudojimą:
- Kanada
- Brazilija
- Vokietija
- Prancūzija
- Rusija
- Indija
- Iranas
Pagr. energijos vartotojai
- Elektros jėgainės
- Transporto priemonės
- Pramonės įmonės
- Žemės ūkis ir paslaugų sektorius
- Žmonių būstas
ES šalyse pagal sektorių sunaudojama
- Namų ūkis - reikia daugiau mums taupyti
- Transportas
- Pramonė
- Paslaugos
Pasaulio kuro ir energijos balansas (psl. 172 → 6.2.8)
- 90% energijos gaunamas iš neatsinaujinančių šaltinių
- Kaip keičiasi balansas einant laikui:
- Mediena → Anglis → Nafta ir gamtinės dujos → Branduolinis kuras
- Branduolinė energetika yra užspausta
- Energijos balansas rodo, kuriems energijos šaltiniams teikiama pirmenybė
5 valstybės
Kas dominuoja kokiose šalyse?
Prancūzija senai naudojama branduolinė energija, pirmauja, dalydavosi vietas su Japonija. Lietuvoje Ignalinos elektrinė per žmogų labiausiai elektrą padaranti. (?)
Kinija turi daug anglies išteklių, jiems labiau apsimoka.
Kenija stengiasi naudoti vietinius išteklius (biokuras), nes labai silpna valstybė.
Testas
- Kuo svarbi energetika?
- Kurio pirminio energijos šaltinio pagaminamos energijos sunaudojama daugiausiai?
- Kurios šalys sunaudoja daugiausiai energijos?
- Kaip šis sunaudojimas keičiasi ir kas tai lemia?
- Kas yrap agrindiniai energijos vartotojai?
- Ką vadiname energijos balansu?
- Kaip jis skiriasi skirtingo išsivystymo šalyse?
- Kaip kesis energijos balansas ateityje?
4. Iškastinis kuras
| Anglis | Nafta | Gamtinės dujos | |
|---|---|---|---|
| Bendras medžiagos apibūdinimas | Organinės kilmės nuosėdinė uoliena. Susidaryti reikia milijonų metų. | Gamtinė degusis skytis, sudėtingas organinių ir neorganinių junginių mišinys. Manoma, susidaro dideliame gylyje, skystis susitelkęs poringose uolienose, kur slūgso nafta. | Natūraliai susidaręs degiųjų dujų mišinys, kuris susikaupė proingose Žemės plutos uolienose. Svarbiausia jų sudedamoji dalis yra metanas (nuo 80 iki 98 proc.). Susidaro kartu su nafta. |
| Kokiu būdu išgaunama? | (1) Šachtose arba (2) atviruoju būdu karjeruose (gerokai pigesnis). | Ieškomi telkiniai. Po to (a — sausumoje) statomi gręžimo bokštai arba iš (b — jūrų, vandenynų) podugnio uolienų išsiurbiama nafta, įrengus naftos platforma. 25% naftos išsiurbiama iš jūros. Po to ji transportuojama perdirbimui ir galiausiai naudojimui. | Nafta ir dujos susitelkia poringose uolienose. Gamtinės dujos išgaunamos panašiu būdu. |
| Kuriose regionuose paplitusi? | Daugiausia naudojama Azijoje, mažiau Vakaruose, pavyzdžiui, Europoje. | 1. Persų įlanka 2. Vakarų Sibiras 3. Meksikos įlanka 4. Šiaurės Afrika 5. Gvinėjos įlanka 6. Šiaurės jūra 7. Marakaibo įlanka | Atsargų daugiausia: Artimuosiuose Rytuose (40,5 proc.) bei Europoje ir Rusijoje (35,3 proc.). |
| Kurios šalys turi daugiausiai? | Kinijoje išgaunama 40 proc. pasaulio anglių. | Naftos atsargos, 2010 m.: 1. Saudo Arabija 2. Kanada 3. Venesuela 4. Iranas 5. Irakas 6. Kuveitas 7. JAE 8. Rusija | Pirmauja JAV ir Rusija. |
| Kurios šalys daugiausiai eksportuoja? | Pietų pusrutulio šalys 2010 m.: 1. Australija 2. Indonezija 3. Rusija 4. Kolumbija 5. Pietų Afrika | 2010 metais: 1. Saudo Arabija 2. Iranas 3. JAE 4. Kuveitas 5. Nigerija | 2010 metais: 1. Rusija (20 proc. viso pasaulio eksporto) 2. Norvegija 3. Kanada 4. Alžyras 5. Kataras 6. Olandija |
| + Privalumai | + Anglių atsargos Žemėje yra milžiniškos. Pagal dabartinius gavybos tempus jų pakaks keliems šimtmečiams. + Didelių atsargų yra visuose pasaulio regionuose, o 70 proc. naftos ir dujų atsargų yra Artimuosiuose Rytuose ir Rusijoje | + Svarbiausia (dažniausiai geriausia) ūkio žaliava, naudojama įvairiose srityse nuo kuro transportui iki svarbios sudedamosios dalies chemijos pramonės medžiagų sintetinimui. + Naftą transportuoti lengviau, pigiau nei kurią kitą mineralinę žaliavą. + Deginant ją, į atmosferą patenka mažiau šiltnamio dujų nei deginant anglį. | + Pigesnės už bet kurį kitą iškastinį kurą; + Ekologiškai švariausia iškastinio kuro rūšis. Deignant dujas, į atmosferą patenka kur kas mažiau teršalų nei deginant naftą; + Dauguma per pastaruosius vieną ar du metus pastatytų šiluminių jėgainių yra pritaikytos deginti dujas, o nemažai anglimis kūrenamų pertvarkytos ir naudoja dujas. |
| - Trūkumai | - Anglių kasyba darko kraštovaizdį ir teršia aplinką. - Darbas šachtose yra pavojingas, o lengvai prieinamų klodų Europoje beveik neliko. - Brangus anglies transportas. - Deginant anglis, į aplinką patenka daug kenksmingų medžiagų. Dėl jų susidaro rūgščiųjų lietų, skatinamas šiltnamio efektas. | - Naftos išsiliejimo katastrofos labai teršia jūrų ir vandenynų ekosistemas. - Naftos atsargos pradėjo mažėti, o suvartojimas nemažėja. - Naftos gavybos ir tiekimo problemą aitrina faktas, kad didžiausios jos atsargos yra politiškai nestabiliuose regionuose. | - Nepatogu gabenti, ypač vandens keliais. - Degiosiomis savybėmis gerokai nusileidžia naftai. |
| Kokio išsivystymo šalyse paplitęs? | Daugiau naudoja išsivysčiusios šalys, išskyrus Kiniją. | Daugiau naudoja išsivysčiusios šalys, išskyrus Saudo Arabiją (pagal suvartojimą 2010 metais). Eksportuoja besivystančios šalys. | 2/3 dujų išgauna išsivysčiusios valstybės. |
5. Pasaulio elektros energetinis tinklas
Šalys, kurios pagamina daugiausiai elektros (1 gyv. / metus)
- JAV
- Kanada
- Norvegija
- Švedija
- Suomija
- Islandija
- Australija
- Naujoji Zelandija
- Paragvėjus
- Bahreinas
Šalys, kurios sunaudoja daugiausiai elektros energijos (1 gyv. / metus)
Labai intensyvus naudojimas:
- JAV
- Kanada
- Australija
- Suomija
- Norvegija
- JAE (vos matosi, bet visgi raudona)
Intensyvus naudojimas:
- Rusija
- Kinija
- Visa Europos Sąjunga + Šveicarija
- Pietų Afrika
- Kazachstanas
Kokio tipo elektrinėse pagaminama 98% visos elektros energijos?
Bemaž 98 proc. elektros energijos pagaminama šiluminėse (ŠE), vandens (HE) ir atominėse (AE) elektrinėse.
Pagal 2018 duomenis, šis skaičius nukrito iki 96 procentų.
Kuriam elektrinių tipui tenka 2/3 energijos?
2/3 energijos pagaminama šiluminėse (ŠE) elektrinėse.
Nurodykite, kaip pasiskirsto atsinaujinantys energijos ištekliai pagal sunaudojimą (6.4.2 pav.)
1980-2010 metų duomenimis pirmauja šie atsinaujinantieji energijos šaltiniai:
- Hidroenergija
- Biomasės ir atliekų
- Vėjo
- Geoterminė (mažas procentas)
- Saulės, bangų (labai mažas procentas)
Elektrinių tipai
- Kas pristabdė atominės energijos plėtrą pasaulyje?
- Černobylio AE 1986 metų ir Fukošimos AE 2011 m. katastrofos.
- Kurios šalys turi daugiausiai branduolinių reaktorių?
- JAV – 103
- Prancūzija – 59
- Japonija – 53
- Nuo ko priklauso hidroelektrinių vaidmuo valstybės energetikoje?
- Priklauso nuo hidroenergetinio potencialo — elektrinei įrengti reikalingas tam tikras reljefas: didžiausias potencialas kalnuose, srauniai tekančių didžiųjų upių atkarpose.
- Nurodykite, kuo turi pasižymėti šalis, kad joje būtų plėtojamos šiluminės elektrinės arba hidroelektrinės.
- Hidroelektrinei reikia hidroenergetinio potencialo (tam tikrą reljefą), o šiluminei elektrinei reikia turėti iškastinio kuro atsargų.
| Branduolinė / atominė elektrinė | Šiluminė elektrinė | Hidroelektrinė | |
|---|---|---|---|
| Naudojamas išteklis | Uranas | Anglys, gamtinės dujos | Vanduo |
| 3 privalumai | + Kuro užtenka labai ilgam. + AE neteršia atmosferos, neskatina globalinio atšilimo. + Elektros energija gerokai pigesnė nei ŠE, todėl yra ir saugesnės. | + Nebrangi statyba, lengvas įrengimas + Tinka statyti greta pagrindinių elektros energijos vartotojų, jei nerūpi teršalai + Ganėtinai patikimas šaltinis | + Naudojami neišsekantieji energijos šaltiniai + Ekologiškai švari energija; įrengti tvenkiniai mažina potvynių pavojų + Pigi elektros gamyba |
| 3 trūkumai | - Blogai prižiūrimos AE priveda prie didelių katastrofų. - Branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų transportavimas kelia tam tikrą pavojų. - Radioaktyviųjų atliekų saugojimas yra vienas iš didžiausių atominės energetikos problemų. | - Naudojami išsenkantieji mineraliniai ištekliai - Elektra brangi - Teršiama aplinka | - Užtvankos statyba brangi, ilgai trunka - Negreitai atsiperka - Įrengti tvenkiniai gali turėti neigiamų ekologinių padarinių |
| Valstybių pavyzdžiai | JAV, Prancūzija, Japonija ir iki Ignalinos AE išjungimo — Lietuva, atomine energija domėjosi ir SSRS. | Vyrauja šalyse, kuriose gausu iškastinio kuro atsargų arba daug jo importuojama: Rusija, Iranas, Olandija, Kinija, JAV, Lenkija, Vokietija — visas pasaulis. | Išplėtota kalnų valstybėse: Austrija, Norvegija, Tadžikija, Norvegija, Paragvajus, Zambija, Kongas, Rusija, Kinija, Brazilija, JAV |
6. Atsinaujinantys energijos šaltiniai
1. Auganti alternatyvios energetikos reikšmė
- Elektros energijos poreikiai auga
- Iškastinio kuro ištekliai senka
- Apskritai kitos elektrinės kelia saugumo grėsmę:
- ŠE teršia aplinką, prisideda prie klimato kaitos
- AE gali privesti prie katastrofiškų įvykių kaip Černobylio, 1986 m.
2. Vėjo energija
Argumentai prieš vėjo energiją:
- Jėgainės darko kraštovaizdį
- Energijos išgavimo kiekis stipriai priklauso nuo vėjo ir jo stiprumo, kuris gali skirtis, todėl vėjo elektrinės statomos vėjuotose srityse, pavyzdžiui, jūrų pakrantėse)
- Triukšmas
- Į besisukančius malūnų sparnus gali patekti paukščiai arba šiksnosparniai
- Jėgainės užima daug vietos ir kai kuriose srityse tose vietose galima rasti vertingo dirvožemio
Atsinaujinančius energijos šaltinius dominuoja vėjo elektrinės — užima 3/4 dalį. Tokios jėgainės, ko gero, negali pakeisti viso pasaulio energetikos sistemą, bet akivazidžiai svarbi atsinaujinančių energijos šaltinių dalis. Our World in Data: Tik ~4 procentai elektros energijos 2018 metais buvo sukurta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.
Jungtinėje Karalystė 2019 metais, anot ITV Naujienų, pradėjo veikti didžiausia atviro vandens platformos vėjo jėgainė.
Vienas malūno apsisukimas pagamina pakankamai energijos vienam namui parai.
JK tuo metu vėjo energija sudarė 1/4 dalį (virš 25 proc.). Žiūrėti:
3. Geoterminė energija
Geoterminė energija turi didelį potencialą, visur leidžiantis gilyn kyla uolienų temperatūrą.
Palankiausios sąlygos naudoti šią energiją yra aktyvaus vulkanizmo srityse, kuriose įkaitusios uolienos arti paviršiaus:
- Islandija
- Naujoji Zealandija
- Filipinai
- Indonezija
- Italija
4. Saulės energija
Pagal anksčiau nurodytą Our World in Data šaltinį, 2018 metais saulės energija net nesudarė pilno procento (0,95 proc.).
Šiuo metu jos reikšmė labiau simbolinė, bet gali būti reikšmingesnė ten, kur daug saulėtų dienų ir kaip papildomas elektros energijos ar vandens šildymo šaltinis.
- Jėgainės neveikia naktį, apniukusiu oru
- Mažas naudingumo koeficientas: ~15 proc. (2011 m., Gaublys)
- Yra pigesnių energijos išgavimo būdų
5. Jūrų ir vandenynų energijos rūšys
Potvynių ir atoslūgių energetika sudėtinga.
2010 metais pasaulyje efektyviai ir nuolat veikė tik viena tokio tipo elektrinė Prancūzijoje.
7. Lietuvos energetika
Kas tiekia elektros energiją Lietuvai?
2009 m. sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką, taip pat 2015 pabaigoje sustabdžius trečiąją Vilniaus termofikacinę elektrinę (dėl per didelio aplinkos teršimo), sumažinus elektros energijos gamybą kitose šiluminėse elektrinėse, Lietuvos poreikiams jos gaminamos elektros energijos nepakanka, daugiau kaip 65 % jos importuojama (iš Švedijos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos).
Kas gamina elektros energiją Lietuvai?
XXI a. šalies ūkiui elektros energiją tiekia Lietuvos elektrinė, Kauno, Panevėžio ir kitos šiluminės elektrinės, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno hidroelektrinė, vėjo, Saulės energijos, atliekų deginimo elektrinės, biomase ir biodujomis kūrenamos elektrinės, pramonės įmonių elektrinės, daugiau kaip 90 mažųjų hidroelektrinių.
Atsinaujinanti energetika
Iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių 21 a. gaminama daugiau kaip 60% Lietuvoje gaminamos elektros energijos. 2003 netoli Palangos pradėjo veikti pirmosios vėjo jėgainės (didesniu mastu elektros energiją jos gamina nuo 2006). 2016 Lietuvoje veikė 21 vėjo jėgainių parkas ir 125 pavienės mažesnės galios vėjo elektrinės, dauguma jų veikė pajūryje, kur vėjai stipresni, bendroji vėjo elektrinių galia sudarė 509,45 megavato, jos pagamino 26,6 % visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Apibendrinant
Apie 40 proc. elektros energijos Lietuva pasigamina pati, o kita dali elektros energijos importuoja.
Pusę elektros energijos importuoja iš Baltijos ir Šiaurės šalių, kita pusė iš Rusijos ir Baltarusijos.
Pagr. 3 elektrinės:
- Lietuvos elektrinė
- Kruonio hidroakumuliacinė
- Kauno hidroelektrinė
Duomenys: Lietuvos energijos balansas 1950–2017 m. (tūkst. tonų naftos ekvivalentu)
| 1950 | 1960 | 1970 | 1980 | 1990 | 2000 | 2005 | 2010 | 2017 | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| anglys ir koksas | 325 | 1 037 | 1 287 | 994 | 782 | 88 | 169 | 198 | 183 |
| naftos produktai | 299 | 973 | 4 131 | 7 812 | 6 848 | 2 321 | 2 541 | 2 552 | 2 929 |
| gamtinės dujos | – | – | 1 108 | 2 551 | 4 679 | 2 065 | 2 348 | 2 492 | 1 922 |
| branduolinė energija | – | – | – | – | 4 439 | 2 194 | 3 936 | – | – |
| vietiniai energijos ištekliai | 1 131 | 1 407 | 1 063 | 581 | 421 | 791 | 909 | 1 285 | 1 891 |
Duomenys: Elektros energijos gamyba Lietuvoje 1950–2016 m. (gigavatvalandžių)
| 1950 | 1960 | 1970 | 1980 | 1990 | 2000 | 2005 | 2016 | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| hidroelektrinės | 7 | 366 | 426 | 466 | 414 | 339 | 451 | 450 |
| Lietuvos elektrinė | – | – | 6 311 | 9 696 | 7 812 | 706 | 1 073 | 480 |
| Vilniaus termofikacinė elektrinė | 57 | 230 | 238 | 275 | 1 695 | 908 | 1 247 | – |
| Kauno termofikacinė elektrinė | 66 | 183 | 194 | 815 | 736 | 304 | 698 | 40 |
| Mažeikių šiluminė elektrinė | – | – | – | 166 | 528 | 298 | 160 | … |
| kitos šiluminės elektrinės | 91 | 343 | 195 | 248 | 188 | 146 | 450 | 870 |
| Ignalinos atominė elektrinė | – | – | – | – | 17 033 | 8 419 | 10 338 | – |
| Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė | – | – | – | – | – | 304 | 369 | 570 |
| iš viso pagaminta elektros energijos | 221 | 1 122 | 7 364 | 11 666 | 28 406 | 11 424 | 14 786 | 3 970 |
| bendrosios sąnaudos | 221 | 1 130 | 5 186 | 11 559 | 16 430 | 10 088 | 11 818 | 11 430 |
| eksportas | – | -8 | 2 178 | 107 | 11 976 | 1 336 | 2 968 | -8 270 |
