Algimantas Mackus „Mano žemės paukščiai“
Užduotis. Parašyk vieną išplėtotą 170–195 žodžių pastraipą klausimu „Kaip kartojimas išryškina eilėraščio mintį?“ Sugretink pasikartojančias pradžias ir bent vieną reikšmingą jų tęsinio pokytį.
Kiekvieną rudenį iš mano žemės skrenda paukščiai,
kiekvieną rudenį palieka tėviškėj lizdus.
Kiekvieną rudenį jie skrenda, kad sugrįžtų,
kai vėl į žemę grįš pavasaris skardus.Kiekvieną rudenį iš mano žemės skrendantieji paukščiai
savų sparnų plazdėjimu išrašo ilgesį
ant mėlyno dangaus skliautų.Kiekvieną rudenį iš mano žemės skrendantieji paukščiai
čiulbėdami ar melsdamies aplėkdavo laukus,
nes jų gyvenimas, kaip ir žmogaus kelionė, yra nežinomai trapus.Kiekvieną rudenį iš mano žemės skrenda paukščiai,
kiekvieną rudenį jie skrenda dideliais būriais,
kad niekas ilgoje kelionėj nepalaužtų,
kad širdį atgaivintų tėviškės sapnais.Kiekvieną rudenį iš mano žemės skrendantieji paukščiai
savų sparnų plazdėjimu išrašo ilgesį
ant svetimo dangaus kelių.*
Ar gali nenorėt į gimtą žemę grįžt žmogus?
Pateikiamas visas eilėraštis. „Elegijų“ perspaudo bibliografijoje autorius įvardytas Algimanto Pagėgio slapyvardžiu.
1 variantas: pasikartojimas ir prasmės poslinkis
Kaip kartojimas išryškina eilėraščio mintį?
Kartojimas Mackaus eilėraštyje paverčia paukščių skrydį vis atsinaujinančia ilgesio patirtimi. Žodžiai „Kiekvieną rudenį“ pradeda naujus posmus ir primena, kad išvykimas nėra vienintelis toks įvykis. Kartu vis primenama paliekama žemė, todėl pasikartojimas sujungia skirtingus skrydžius su tuo pačiu tėviškės vaizdu. Tačiau kartojami sakiniai nepasako vis to paties. Iš pradžių numatomas grįžimas sulaukus pavasario, paskui sparnais danguje išrašomas ilgesys. Dar vėliau pasakomas kelionės trapumas ir būrio atramos poreikis. Taip pažįstama pradžia leidžia geriau išgirsti naują mintį. Pirmuosiuose keturiuose posmuose šios mintys kaupiasi: kiekvienas išvykimas turi ne tik savo laiką, bet ir emocinę, žmogui artimą reikšmę. Ypač svarbus panašių posmų galinių eilučių skirtumas: mėlyno dangaus skliautus pakeičia svetimo dangaus keliai. Spalva virsta santykio apibūdinimu, o regimas skrydis – priklausymo savai vietai klausimu. Prieš žvaigždutę pasikartojimas dar kartą išsaugo sparnų rašomą ilgesį. Po jos lieka vienintelis žmogui skirtas klausimas, jau be rudens pradžios. Ši trumpa pabaiga susieja anksčiau stebėtus paukščius su žmogaus noru grįžti. Vadinasi, kartojimas suteikia eilėraščiui pastovumo, o kintantys jo tęsiniai palaipsniui atveria, kodėl kelionė kelia ir viltį, ir ilgesį. Sugrįžimas išlaikomas kaip siekis, ne kaip skaitytojui jau papasakotas įvykis.
Kaip nagrinėti pateiktą tekstą
| Pastraipos žingsnis | Teksto įrodymas | Paaiškinimo paskirtis |
|---|---|---|
| Teiginys | Kartojimas siejamas su atsinaujinančiu ilgesiu. | Iš karto atsakoma, ką kartojimas padeda suprasti. |
| Grįžtanti pradžia | „Kiekvieną rudenį“ | Nustatoma pasikartojanti išvykimo tvarka. |
| Kintantis tęsinys | Grįžimo tikslas, trapumas, būrio poreikis | Paaiškinama, kodėl panašūs sakiniai nėra bereikšmis pakartojimas. |
| Vieno vaizdo pokytis | Mėlynas dangus tampa svetimas. | Spalva atskiriama nuo santykio su vieta. |
| Pabaigos posūkis | Žvaigždutė ir viena žmogaus klausimo eilutė | Paukščių skrydis susiejamas su žmogaus patirtimi. |
Vertinimo lentelė
Vienos 170–195 žodžių pastraipos savitikra. Viso PUPP darbo taškai ir nacionalinio minimumo apimties nuoskaitos šiai užduočiai netaikomi.
| Patikra | Redagavimo veiksmas |
|---|---|
| Viena mintis | Pabrauk teiginį, siejantį kartojimą ir eilėraščio prasmę. |
| Pasikartojimas | Sutikrink cituojamos pradžios raides ir rask jos vietas šaltinyje. |
| Pokytis | Greta dviejų panašių posmų pabaigų parašyk, ką pakeičia žodžiai „mėlyno“ ir „svetimo“. |
| Paaiškinimas | Po paminėto skirtumo surask sakinį apie jo poveikį, o ne dar vieną siužeto detalę. |
| Pabaiga | Patikrink, ar žvaigždutė ir žmogaus klausimas susieti su anksčiau aptartais paukščiais. |
| Tikslumas | Nepakeisk grįžimo tikslo jau įvykusiu sugrįžimu; peržiūrėk sakinių ryšį ir lietuviškas kabutes. |
Останнє редагування: ДДДД, РРРР