Vivos plango, mortuos voco
Filosofinė - dramatiška poezija. Apokalipsinis vaizdas: prisikėlusių skeletonų vadų eina vienas du, vienas du.
Lotyniškas Vivos plango, mortuos voco — gyvuosius apverkiu, mirusuosius šaukiu.
Scenarijus:
- Absurdiška tikrovė, vertybių svyravimas, pasaulio tvarkos griūtis
- Žmogžudžiai teisia bekalčius
- Klaikūs Antrojo pasaulinio karo vaizdai
- KGB agentų kankinimas
- Gyvenimas kaip ląšas dingo
- Vėlių rankos kyla iš žemės (prisikelia skeletonai)
Bruožai:
- Šiame eilėraštyje kalbama apie pasaulio tvarkos ir vertybių griūtį: „Teisiuosius smerkia žmogžudžiai.“
- Už šio eilėraščio skaitymą ar nuorašus pirmaisiais pokario metais tremiama į Sibirą (kunigas Kazimieras Vasiliauskas tremtyje buvo 10 metų).
- Šiame kūrinyje išsakomas ir atskiros žmogaus, ir tautos tragizmas: „Ir mes, ir mes, kur kenčiame, / Pilkieji milijonai! <…> Kažkas likimą keikia, / Kažkam numirti reikia.“
- Atpažįstama komunistinė ideologija, totalitarizmas, vaizduojamas kaip apokaliptinė šmėkla: „Ir …