XX a. lietuvių prozoje ir lyrikoje neretai vaizduojamas brandžių asmenybių dvilypumas. Dvilypumas gali pasireikšti įvairiais būdais — dažniausiai žmogus sako viena, bet daro kita, slepia vidinį „aš“, kad galėtų pasiekti kažkokį tikslą, susikuria lūkesčius, kurie neatitinka tikrovės. Apie tai rašė Antanas Škėma romane „Balta drobulė“, Vincas Mykolaitis – Putinas romane „Altorių šešėly“ bei Salomėja Nėris eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“. Minėtų rašytojų kūriniuose asmenybės dvilypumą lemia asmeninio kelio pasirinkimas ir politinės aplinkybės.
Neretai meniškos prigimties žmonės išgyvena asmenybės dvilypumą. Apie tai rašė Antanas Škėma, 1944 m. emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, kur išleido savo pirmąjį ir vienintelį romaną „Balta drobulė“. Romano pagrindinis veikėjas Antanas Garšva — poetas, emigrantas, asmenybės dvilypumą išgyvenantis dėl menišką prigimtį neatitinkantį liftininko darbą didžiausiame Niujorko viešbutyje. Rašydamas romaną, be abejo, autorius rėmėsi asmenine …
