Istoriją reikia nuo 11 klasės mokytis nuosekliai.
Tūkstantį datų mintinai žinoti nereikia. Tiesa, reikės jų apie septyniasdešimt.
Įvairių laikotarpių politinius žemėlapius ir jų kaitą žinoti pravers su kaupu.
Buvusių metų egzaminų užduotys ->
Patarimai. kaip nagrinėti šaltinius ->
Svarbiausia žinoti įvykių aplinkybes, pretekstą, pačio įvykio eigą, tikslą, rezultatą ir vėlesnes pasėkmes. Galima save išsibandyti. Apibūdinkite Šaltojo karo:
- bruožus
- chronologines ribas
- svarbiausias veikėjus: asmenybes ir valstybes
- rezultatą
- pasekmes
- valstybių tikslus
…ir panašiai.
Todėl svarbus konkretumas, bet kalbant apie laikotarpius svarbu mokėti papasakoti, kaip viskas keičiasi bendraminčiui. bendraamžiui.
Ką reikės mokytis
Žinodami visas temas, turėsite tarsi paukščio skrydžio vaizdas: bus aišku, ką mokate, o ką neišmokote. Galite peržiūrėti ir originalią PDF programą.
- Europa ir LDK nuo 476 m. iki XV a. pab.
- Europa ir LDK XVI - XVII a. vid.
- Apšvieta Europoje, LDK
- XIX - XX a. pr.
- Tarpukaris
- Antrasis pasaulinis karas
- Šaltasis karas ir komunizmo žlugimas Europoje
- Šiuolaikinis pasaulis ir nepriklausoma Lietuvaa
Taip pat neapsieisi be teorijos, sąvokų:
Paryškinti metai, kuriuos reikėtų atpažinti / mokėti atmintai.
11 kl.
Viduramžiai Europoje (476 m. iki XV a. pab.)
1.1. Krikščionybės plitimas Europoje viduramžiais: frankų (V a.), slavų (Kijevo Rusia, Lenkija – X a.) christianizacija. Krikščionybės skilimo XI a. į Vakarų ir Rytų bažnyčias priežastys ir padariniai. Katalikų bažnyčios įtaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui. Vienuolynų vaidmuo visuomenės gyvenime.
1.2. Kryžiaus žygių į Rytus (XI–XIII a.) vaidmuo Europos visuomenės kaitoje: baudžiavinių santykių irimas, Katalikų bažnyčios pozicijų stiprėjimas, netolerancijos apraiškos, pokyčiai kasdieniniame gyvenime.
1.3. Feodalizmo pagrindiniai bruožai: viešpatavimo ir pavaldumo santykiai, hierarchija, ekonominė sistema.
1.4. Vakarų Europos luominės visuomenės modelis. Luominės privilegijos (bajorija, dvasininkija) ir neprivilegijuoti sluoksniai (trečiasis luomas).
1.5. Miestų savivalda (Magdeburgo teisė).
1.6. Vienuolynų vaidmuo visuomenės kultūriniame gyvenime. Viduramžių universitetų atsiradimas, studijų juose organizavimas.
1.7. Romaninės ir gotikinės architektūros Vakarų Europoje bruožai, šių stilių skirtumai ir juos lėmusios priežastys.
Viduramžiai Lietuvoje (~iki Liublino unijos 1569 m.)
1.8. Vokiečių riterių ordinų atsikraustymo į baltų žemes priežastys ir pasekmės. Mindaugo vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę. Mindaugo krikšto 1251 m. ir karūnacijos 1253 m. priežastys ir reikšmė.
1.9. Lietuvos krikšto problema XIV a.
1.10. Lietuvos visuomenės kaitos išorinės priežastys XIII–XV a.: kovos su ordinais (1236 m. Saulės, 1260 m. Durbės, 1410 m. Žalgirio mūšiai); valstybės teritorijos plėtimasis; Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos, Vytauto tarptautinė politika.
1.11. Lietuvos visuomenės kaitos XIII–XV a. vidinės priežastys: 1385 m. Krėvos sutarties reikšmė; Lietuvos (1387 m.) ir žemaitijos krikšto poveikis visuomenės raidai; Jogailos privilegijos (bajorams katalikams, Vilniaus vyskupui ir Vilniaus miestiečiams) ir luominės visuomenės formavimasis.
1.12. Lietuvos savarankiškumo klausimas santykiuose su Lenkija dinastinės unijos (1386–1569 m.) laikais.
1.13. Bajorų luomo vaidmens stiprėjimas (1447 m. Kazimiero ir 1492 m. Aleksandro privilegijos).
1.14. Didžiojo kunigaikščio valdžia ir didikų luominis atstovavimas (Ponų taryba). Miestų savivaldos (Magdeburgo) teisės. Valstiečių statuso kaita.
1.15. Etninė (lietuviai, slavai, žydai, totoriai, karaimai) ir religinė (pagonys, stačiatikiai, katalikai) Lietuvos visuomenės įvairovė ir jos kaita XIII–XV a.
1.16. Pagoniškosios epochos Lietuvos kultūros (religija, raštija) pagrindiniai bruožai. Krikšto priėmimo reikšmė krikščioniškos kultūros plitimui (raštija, mokyklos, sakralinė architektūra) Lietuvoje.
XVI - XVII a. vid.
2.1. Naujųjų amžių laikotarpio Europoje esminiai bruožai: prekybos ir miestų vaidmens augimas, visuomenės socialinės struktūros kaita.
2.2. Kristupo Kolumbo, Vasko da Gamos, Ferdinando Magelano geografinių atradimų reikšmė.
2.3. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai XVI a. Svarbiausios Martyno Liuterio bažnyčios reformavimo idėjos.
2.4. Jėzuitų ordino vaidmuo stiprinant katalikų bažnyčios pozicijas. Reformacijos sklaida Europoje.
2.5. Humanizmo ir Renesanso kultūros svarbiausi bruožai Europoje.
2.6. Johano Gutenbergo, Mikalojaus Koperniko, Leonardo da Vinčio, Nikolo Makiavelio veiklos reikšmė.
2.7. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai LDK ir jų įtaka visuomenei.
2.8. Abraomo Kulviečio veikla Vilniuje.
2.9. Pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo „Katekizmas“ išleidimo (1547 m.) aplinkybės ir reikšmė. Mikalojaus Daukšos veiklos reikšmė.
2.10. LDK luomų XVI–XVII a. pagrindinės teisės ir prievolės.
2.11. Valakų reforma ir jos padariniai.
2.12. Liublino unijos (1569 m.) priežastys ir esmė. LDK ir Lenkijos pozicijų skirtumai derybose dėl Liublino unijos. Žygimanto Augusto, Mykolo Radvilos Rudojo ir Jono Chodkevičiaus požiūriai į Liublino uniją.
2.13. Abiejų Tautų Respublikos valstybės valdymas po Liublino unijos.
2.14. Vilniaus universiteto įkūrimo (1579 m.) aplinkybės ir reikšmė.
2.15. Lietuvos Statutai apie valstybės valdymą ir visuomenę.
2.16. Konfesinės visuomenės struktūros kaita.
2.17. Stepono Batoro nuopelnai LDK.
2.18. XVII a. vidurio karų su Rusija ir Švedija poveikis LDK valstybei ir visuomenei. Kėdainių sutarties su Švedija sudarymo aplinkybės.
2.19. Humanizmo ir Renesanso kultūros svarbiausi bruožai LDK.
2.20. Pranciškaus Skorinos, Motiejaus Strijkovskio, Kazimiero Vijūko-Kojelavičiaus, Kazimiero Semenavičiaus, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus veiklos reikšmė.
2.21. Remiantis pasirinktais pavyzdžiais, apibūdinti barokinę architektūrą.
Apšvieta Europoje
3.1. Svarbiausios Apšvietos filosofijos idėjos apie žmogų, valstybės ir visuomenės santykius. Žano Žako Ruso ir Šarlio Monteskjė visuomeninės santvarkos tobulinimo idėjos.
3.2. Apšvietos idėjų įtaka Prancūzijos politiniam gyvenimui. Apšviestojo absoliutizmo esmė.
3.3. 1789 m. Prancūzijos revoliucijos priežastys ir raidos ypatybės. Žmogaus ir piliečių teisių deklaracijos idėjos ir jų reikšmė. Jakobinų diktatūra ir M. Robespjero vaidmuo. Revoliucijos rezultatai.
3.4. Napoleono Bonaparto vidaus politikos pertvarkymai Prancūzijoje. Napoleono imperijos žlugimo priežastys.
3.5. 1815 m. Vienos kongreso pagrindiniai nutarimai ir teritoriniai pokyčiai Europoje. Šventosios sąjungos tikslai. Napoleono karų pasekmės LDK.
3.6. Svarbiausių klasicizmo kultūros bruožų apibūdinimas remiantis pasirinktais architektūros, dailės, literatūros pavyzdžiais.
Apšvieta LDK / ATR
3.7. Svarbiausi demografiniai, ekonominiai LDK pokyčiai nuo XVII a. vidurio iki ATR padalijimų (pasibaigusių 1795 m.).
3.8. Užsienio valstybių kišimasis į ATR vidaus politiką.
3.9. Bajoriškoji demokratija ir LDK pilietiškumo samprata XVII a. vid. – XVIII a.
3.10. Mėginimai reformuoti Abiejų Tautų Respubliką XVIII a. antroje pusėje ir Ketverių metų seimo reformos. Stanislovo Augusto Poniatovskio veikla valstybės žlugimo išvakarėse. 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos nuostatos apie valstybės valdymą ir visuomenę. Targovicos konfederacijos siekiai ir veiklos rezultatai.
3.11. Valstybės padalijimai (1772, 1793, 1795 m.) ir jų reikšmė.
3.12. 1794 m. sukilimo tikslai ir jo rezultatai. Tado Kosciuškos ir Jokūbo Jasinskio vaidmuo sukilime.
3.13. Svarbiausių klasicizmo kultūros bruožų Lietuvoje apibūdinimas remiantis pasirinktais architektūros, dailės, literatūros pavyzdžiais.
3.14. Edukacinės komisijos veikla.
12 kl.
XIX - XX a. pr. (Europoje)
4.1. Pramonės perversmo esmė ir raida. Pramonės perversmo sukelti pokyčiai gamybos organizavime. Naujų transporto ir komunikavimo priemonių atsiradimas.
4.2. Pramonės perversmo nulemti visuomenės struktūros pasikeitimai, gyventojų skaičiaus augimas, urbanizacija.
4.3. XIX a. politinių srovių (liberalizmo, socializmo, konservatizmo) skirtumai ir jų vaidmuo visuomeniniame gyvenime.
4.4. Nacionalizmo idėjų plitimas Europoje ir tautinės valstybės idėjos realizavimas kuriant Vokietijos imperiją.
4.5. O. Bismarko vaidmuo vienijant Vokietiją.
4.6. Mažosios Lietuvos likimas Vokietijos imperijoje.
XIX - XX a. pr. (Lietuvoje)
4.8. Politiniai pokyčiai Rusijoje 1917 m. Bolševikų diktatūros įvedimas.
4.9. Rusijos valdžios politika Lietuvoje: „lenkų pradų naikinimas“ ir „rusų pradų atkūrimas“.
4.10. Lietuvos tautinio atgimimo užuomazgos Vilniaus universitete.
4.11. 1830–1831 m. sukilimo Lietuvoje priežastys ir padariniai.
4.12. 1861 m. baudžiavos panaikinimo Lietuvoje reikšmė.
4.13. 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje priežastys ir padariniai.
4.14. Zigmanto Sierakausko, Konstantino Kalinausko, Antano Mackevičiaus vaidmuo sukilime.
4.15. Nelegalios lietuviškos spaudos – „Aušros“ ir „Varpo“ – platinimas. Lietuvių švietimas spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.).
4.15. Nelegalios lietuviškos spaudos platinimas ir lietuvių švietimas spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.).
4.16. Jurgio Bielinio veikla platinant nelegalią spaudą.
4.17. Lietuvių moderniosios tautos formavimosi aplinkybės.
4.18. Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos nuopelnai tautinam sąjūdžiui.
4.18. „Aušros“ (1883—1886 m.) ir „Varpo“ (1889—1905 m.), „Tėvynės sargo“, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos ir Juozo Tumo Vaižganto nuopelnai tautinam sąjūdžiui.
4.19. Politinių partijų (Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos demokratų ir Lietuvos krikščionių demokratų) kūrimasis.
4.20. Didžiojo Vilniaus Seimo (1905 m.) nutarimai ir jų reikšmė.
I pasaulinis karas
4.7. I pasaulinio karo (1914–1918 m.) priežastys ir rezultatai.
4.21. Vokiečių okupacinio režimo (1915–1918 m.) Lietuvoje poveikis visuomenės politinei, ekonominei ir socialinei raidai.
4.22. Lietuvių politiniai siekiai Pirmojo pasaulinio karo metais (1917–1918).
4.23. Vilniaus konferencijos nutarimai ir jų reikšmė.
4.24. Lietuvos tarybos (1917 m.) pastangos atkurti Lietuvos valstybę: 1917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m. vasario 16 d. aktų dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo panašumai ir skirtumai.
4.25. Adomo Mickevičiaus, Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus, Vinco Pietario, Jono Mačiulio Maironio, Lauryno Ivinskio, Petro Vileišio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio veiklos reikšmė Lietuvos kultūrai.
4.26. Lietuvių mokslo draugijos reikšmė.
Tarpukaris Europoje
5.1. Europos politinio žemėlapio kaita po Pirmojo pasaulinio karo.
5.2. Vudro Vilsono 14 punktų esminės idėjos.
5.3. Paryžiaus taikos konferencijos pagrindiniai nutarimai. 1919 m. Versalio taikos sąlygos. Tautų Sąjunga ir jos tikslai.
5.4. Demokratijos krizės Rytų Europos šalyse priežastys ir pasekmės to meto visuomenės raidai.
5.5. Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos politinė, ekonominė ir socialinė raida. Teroro politikos pasekmės visuomenės gyvenimui.
5.6. Fašizmo ideologijos svarbiausios idėjos. 1922 m. Italijos fašistų atėjimo į valdžią priežastys. Benito Musolinio valdymas.
5.7. 1929 m. Didžiosios ekonominės krizės priežastys ir poveikis visuomenės raidai.
5.8. Nacizmo ir fašizmo ideologijų skirtumai. 1933 m. nacionalsocialistų atėjimo į valdžią priežastys. Nacistinės Vokietijos politinė, ekonominė ir socialinė raida. priežastys.
5.9. Totalitarinių režimų Sovietų Sąjungoje ir Vokietijoje panašumai ir skirtumai.
5.10. Vladimiro Lenino, Josifo Stalino, Adolfo Hitlerio veikla įtvirtinant totalitarinį valdymo būdą.
5.11. Tarptautiniai santykiai ketvirtajame dešimtmetyje: Tautų Sąjungos veiklos problemos, Austrijos prijungimas, Miuncheno susitarimas, Sudetų užėmimas, Čekoslovakijos okupacija, Klaipėdos krašto užėmimas, SSRS ir Vokietijos sutartys (1939 08 23, 1939 09 28) ir jų slaptieji protokolai.
Tarpukaris Lietuvoje
5.16. 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovos su Sovietų Rusija (SSRS susikūre 1922 m.), bermontininkais ir Lenkija.
5.17. Lietuvos tarptautinio pripažinimo problematika.
5.18. Vilniaus praradimo (1920 m.) ir Klaipėdos krašto prisijungimo (1923 m.) aplinkybės. Šių kraštų pagr. bruožai.
5.19. Steigiamojo seimo (1920–1922) reformos: Konstitucijos priėmimas, žemės reforma ir lito įvedimas ir jų reikšmė.
5.20. Svarbiausios Lietuvos užsienio politikos problemos: santykiai su Sovietų Sąjunga, Vokietija ir Lenkija.
5.21. Lietuvos politinė, ekonominė ir socialinė raida parlamentinio valdymo metais.
5.21. Lietuvos politinė, ekonominė ir socialinė raida parlamentinio valdymo metais.
5.22. 1926 m. gruodžio perversmo Lietuvoje priežastys ir padariniai.
5.23. Lietuvos politinė ir ekonominė raida autoritarinio valdymo metais. Augustino Voldemaro ir Juozo Tūbelio vaidmuo politiniame gyvenime.
5.24. Lietuvos Respublikos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus valdymo ypatumai.
5.25. Lietuvos 1922 m ir 1938 m. Konstitucijų esminiai skirtumai.
5.26. Tautinių mažumų: žydų, lenkų, vokiečių ir rusų padėtis tarpukario Lietuvoje.
5.27. Lietuvos tarptautinė politika nepriklausomybės praradimo išvakarėse: Lenkijos ultimatumas (1938 m.), Klaipėdos krašto praradimas (1939 kovas), Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis (1939 spalis).
II pasaulinis karas
5.12. Antrojo pasaulinio karo (1939 09 01 – 1945 09 02) priežastys. SSRS ekspansionistinė politika karo pradžioje.
5.13. Antihitlerinės koalicijos sukūrimas, nacistinės Vokietijos politika okupuotose šalyse, holokaustas, Antrasis frontas, Vokietijos kapituliacija. Jaltos ir Potsdamo konferencijų nutarimai, Japonijos kapituliacija.
5.14. Antrojo pasaulinio karo politiniai padariniai.
5.15. Vinstono Čerčilio, Franklino Ruzvelto, Josifo Stalino veikla Antrojo pasaulinio karo metais.
Šaltasis karas Europoje
6.1. Teritoriniai ir politiniai pokyčiai Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
6.2. Šaltojo karo priežastys ir jo reiškimosi formos.
6.3. Vinstono Čerčilio kalbos Fultone esmė. Trumeno doktrinos ir Maršalo plano pagrindinės idėjos.
6.4. Komunistinių režimų Rytų Europoje įsitvirtinimo priežastys ir sovietizacijos ypatumai. įsitvirtinimo priežastys ir sovietizacijos ypatumai.
6.5. Berlyno blokada ir jos pasekmės. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos susikūrimo aplinkybės.
6.6. NATO (1949 m.) ir Varšuvos sutarties organizacijos karinių blokų susikūrimas ir jų vaidmuo šaltojo karo metais.
6.7. JTO tikslai ir pagrindinės institucijos: Generalinė asamblėja ir Saugumo taryba.
6.8. Pasipriešinimas komunistiniam režimui: 1956 m. sukilimas Vengrijoje, 1968 m. sukilimas Čekoslovakijoje. Brežnevo doktrinos esmė. „Solidarumo“ judėjimo Lenkijoje esminiai bruožai.
6.9. 1957 m. Europos Ekonominės Bendrijos įkūrimo reikšmė.
6.10. Įtampos augimas šaltojo karo metais: 1961 m. Berlyno sienos pastatymas ir 1962 m. Karibų krizė. Džono Kenedžio ir Nikitos Chruščiovo vaidmuo Karibų krizės metu.
6.11. Lokaliniai karai: Korėjos karo, JAV įsitraukimo į Vietnamo ir SSRS įsitraukimo Afganistano karus priežastys ir jų padariniai.
6.12. Nikitos Chruščiovo ir Leonido Brežnevo valdymo ypatumai: nuo „atšilimo“ prie stagnacijos.
6.13. 1975 m. Helsinkyje pasirašyto Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto reikšmė.
6.14. Michailo Gorbačiovo pastangos reformuoti komunistinį režimą. Pertvarkos ir viešumo politikos tikslai ir rezultatai.
6.15. Sovietų Sąjungos ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo priežastys.
6.16. 1989 m. Berlyno sienos griūtis ir vieningos Vokietijos susikūrimo aplinkybės.
6.17. Šaltojo karo padariniai.
XX a. II p. (šaltasis karas) Lietuvoje
6.18. Lietuvos sovietizacija ir represijos 1944, 1945 – 1953 m.: kolūkių kūrimas, trėmimai, politinės represijos, prievartinis ateizmo diegimas, cenzūra ir kultūros ideologizacija.
6.19. Ginkluota rezistencija: tikslai, organizacija, veiklos būdai ir rezultatai. Jono žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko- Vanago, Juozo Lukšos-Daumanto vaidmuo rezistenciniame judėjime.
6.20. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos idėjos.
6.21. Antano Sniečkaus valdymo bruožai: krašto industrializacija ir urbanizacija, komunistinės ideologijos diegimas, represijos prieš partizanus ir disidentus.
6.21. Antano Sniečkaus valdymo bruožai: krašto industrializacija ir urbanizacija, komunistinės ideologijos diegimas, represijos prieš partizanus ir disidentus.
6.22. Disidentinio judėjimo tikslai ir rezultatai. 1972 m. įvykiai Kaune. Romo Kalantos auka.
6.22. Disidentinio judėjimo tikslai ir rezultatai. 1972 m. įvykiai Kaune. Romo Kalantos auka ir skirtingos jos interpretacijos to meto visuomenėje.
6.23. Helsinkio grupės susikūrimas ir jos veikla.
6.24. Laisvės Lygos įkūrimas ir Antano Terlecko vaidmuo disidentiniame judėjime.
6.25. Lietuvos Katalikiškas pasipriešinimas sovietizacijai. Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos (1972 m.) reikšmė. Vincento Sladkevičiaus, Sigito Tamkevičiaus, Nijolės Sadūnaitės vaidmuo katalikiškame pasipriešinime.
6.26. Sovietinės Lietuvos ekonominės ir socialinės raidos 8–9 dešimtmetį ypatybės. socialinės raidos 8–9 dešimtmetį ypatybės.
6.27. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo 1988 m. aplinkybės ir siekiai.
6.28. 1989 08 23 Baltijos kelio reikšmė.
6.29. Vytauto Landsbergio ir Algirdo Brazausko skirtingi požiūriai į Lietuvos valstybės atkūrimą.
6.30. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aplinkybės ir jos įgyvendinimo sunkumai.
6.31. 1991 m. sausio 13 d. įvykių reikšmė Lietuvos istorijai.
6.32. Lietuvos XX a. antros pusės kultūra: sovietinis „liaudies“ meno propagavimas, religijos suvaržymas, inteligentijos veiklos sąlygos, cenzūra, Dainų šventės, kultūros paminklų griovimas, sovietinei sistemai priimtinų kultūros objektų statybos, dvigubos moralės egzistavimas, ezopinė kalba literatūroje, menininkų kolaboravimas su sovietine sistema, naujo tipo žmogaus (homo sovieticus) formavimas.
6.33. Svarbiausių pasiekimų literatūroje, dailėje, muzikoje, teatre, kine ir architektūroje apibūdinimas remiantis pasirinktais pavyzdžiais.
6.34. Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklos pagrindiniai bruožai: Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pagrindiniai siekiai, Lietuvių chartijos idėjos, Baltų laisvės dienos paskelbimo reikšmė, radijo laidų transliacijų iš užsienio svarba sovietinei Lietuvos visuomenei. Išeivijos kultūrinės ir politinės veiklos reikšmė Lietuvai.
Šiuolaikinė visuomenė
7.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992 m.) įtvirtinti Lietuvos valstybės ir visuomenės pamatiniai principai, piliečių teisės ir pareigos. | Europos politinio žemėlapio kaita XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje.
7.2. Politinės santvarkos kaita, perėjimas prie rinkos ekonomikos Vidurio ir Rytų Europos šalyse.
7.3. NATO ir Europos Sąjungos plėtra pasibaigus Šaltajam karui.
7.4. Esminiai pokyčiai Lietuvos visuomenės raidoje po Nepriklausomybės atstatymo: sovietinio ūkio modelio atsisakymas, visuomenės socialinės ir tautinės struktūros kaita, emigracijos priežastys ir imigracija.
7.4. Esminiai pokyčiai Lietuvos visuomenės raidoje po Nepriklausomybės atstatymo: sovietinio ūkio modelio atsisakymas, visuomenės socialinės ir tautinės struktūros kaita, emigracijos priežastys ir imigracija.
7.5. Lietuvos integracija į tarptautines organizacijas: JTO (1991), NATO (2004) ir Europos Sąjungą (2004).
7.6. Su integracija susiję pokyčiai visuomenės politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime.
7.7. Pagrindinės demokratijos formos (tiesioginė ir atstovaujamoji) ir jų raiška šiuolaikinės valstybės ir visuomenės gyvenime.
7.8. Pagrindiniai šiuolaikinės demokratijos principai.
7.9. Svarbiausieji politinės partijos bruožai: organizacija, tikslai ir veikimo priemonės. Rinkimų sistemos (daugumos ir proporcingo atstovavimo).
7.10. Jų tarpusavio ryšys su valstybėje nusistovėjusia partine sistema.
7.11. Lietuvos politinės raidos bruožai atkūrus nepriklausomybę.
7.12. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992 m.) įtvirtinti Lietuvos valstybės ir visuomenės pamatiniai principai, piliečių teisės ir pareigos.
7.13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta valstybės valdžios sistema, valdžios institucijų (Seimo, Vyriausybės, Prezidento) formavimo būdai ir valdžios galių (valdymo funkcijų) pasiskirstymas.
7.14. Naujos sąlygos mokslininkams ir meno kūrėjams po Nepriklausomybės atstatymo.
7.15. Dabartinės Lietuvos švietimo sistemos skirtumai nuo sovietinių laikų švietimo sistemos.
Resursai
Rekomenduojame įsigyti storąją Prieš egzaminą. Istorija knygą, skirtą pasiruošti egzaminams (serija nuo 2011 metų pagal dabartinę programą).
