Alberas Kamiu (Albert Camus)

Esė „Sizifo mitai“ ir romano „Maras“ ištraukos analizė

Esė „Sizifo mitai“

Tai filosofinis kūrinys, parašytas 1942 m. (II pasaulinio karo metu). Remiamasi antikos mitu apie dievams nusikaltusį karalių Sizifą:

Korinto mieste gyveno dievų numylėtinis Sizifas, nes buvo linksmo būdo ir neueidavo į Olimpo rūmus, dalyvavo putose, buvo vaidinamas dieviškais valgiais.

Deja, Sizifas išplepėjo dideles paslaptis, užrūstino dievus. Ištremtas į požemio Hado pasaulį. Nujausdamas tai, paprašė, kad jo nepalaidotų. Jo vėlė negalėjo ilsėtis.

Mirties dievą užrakino. Ir ilgai niekas nemirė. Visi linksminosi. Pasiuntinys Hermis išlaisvina mirties dievą ir tada masiškai miršta žmonės.

Sizifo bausmė — amžinai riedulį ridenti į viršų. Tai bejėgiškos pastangos, bergždžus darbas be galo.

Gyvenimas, anot Kamiu, yra absurdiškas. Esė svarstoma savižudybės problema: individas pats turi nuspręsti, ar gyvenimas vertas gyventi.

Žmogus gyvena, turėdamas daug i{liuzijų. Mes esame labai laikini. Žmogus tampa laisvas, kai gyvena suvokdamas būties absurdą. Asmuo turi …