12 kl. visuomeninės geografijos tema — konfliktų geografija
Šaltiniai:
- New York Times: Two Hungry Nations Collide Over Fishing
- Vox/Johnny Harris, Christina Thornell: India and Sri Lanka’s violent fight over fish
Papildomas skaitymas:
Vienoj pusėj — Šri Lankos gyventojai, kurių pagrindinis (ir dažniausiai vienintelis) pragyvenimo šaltinis yra žvejyba. Kitoje pusėje — Indija. Per giedrą dieną Indijoje matosi Šri Lankos pakrantė (atstumas apie 20 km). Vandenyje yra nematoma linija — siena, kuri atskiria šių dviejų valstybių vandenis. Indijos žvejai turi technologiškai****pranašesnes valtis, laivus, o Šri Lanka turi gerai ginkluotą, agresyvų karinį jūrų laivyną. Anot geologų, tarp Šri Lankos ir Indijos galėjo būti tiltas, kuris tęsėsi nuo vienos pakrantės iki kitos (šios bendruomenės anksčiau draugavo). Mat, šiandien toks tiltas nugrimzdo atgal į jūrą. Nuo maždaug 1970 m. Indijos ir Šri Lankos valdžia nustatė ribas, skiriančia teritorijas vandenyne. Taip pat nusprendė, jog bus draudžiama žvejams žvejoti kitos valstybės vandenyse. Tai buvo pretekstas žiauriam konfliktui. 1960 m. Indijoje buvo finansinė krizė, tad valdžia ieškojo būdų stimuliuoti Indijos ekonomiką. Nusprendė pasitelkti jūros gėrybių eksportu: žvejams buvo suteiktos subsidijos, kad galėtų atnaujinti savo techniką ir, aišku, būtų daugiau produkto. Taigi, indėnai iš miestelio Rameswaram pasinaudojo proga ir nusipirko naujas itin efektyvias valtis (tralerio, angl. trawler tipo), kurios į vandenį nuleidžia tinklą ir pagauna didžiulį kiekį krevečių (ir kitų žuvų). Deja, šios valtys drasko jūros dugną ir pakenkia visai ekosistemai. Be saikumo, su šiuo metodu greitai išeikvojamos žuvų atsargos. Nepaisant to, tūkstančiai žvejų netrukus ieškojo naujų teritorijų, kuriuose galėtų žvejoti. Visgi, nesilaikydami įstatymų, indėnai pradėjo žvejoti Šri Lankos vandenyse, be abejo, dėl to ir drastiškai kilo eksportų kiekis ir Indijos ekonomika augo. Tuo metu Šri Lankoje vyko ilgas, žiaurus pilietinis karas (angl. civil war). Dėl to, deja, žvejai negalėjo naudotis įmantriomis priemonėmis (kaip kiti). Paplūdimiai, kurie anksčiau buvo pripildyti turistų, dabar buvo atidžiai prižiūrimi pagal kariuomenę. Tai buvo atsakas sukilėliams, bet tai paveikė ir žvejus, kuriems buvo sunku pragyventi. Pilietinis karas baigėsi 2009 metais ir anksčiau vadinamų saugomų teritorijų statusas buvo panaikintas. Kitaip tariant, žvejai iš Šri Lankos vėl galėjo efektyviau žvejoti ir ekonomika vėl atsigavo… Problema tame, kad indėnai nelegaliai žvejojo Šri Lankos teritorijoje, o lokalios bendruomenės, ypač po civilinio karo, negalėjo konkuruoti su indėnais. Anot vietino: „[Indėnų] vienas laivas prilygsta dešimčiai mūsų laivų. O, kai tokių yra tūkstančiai, mes negalime išgyventi.“ Šri Lankos karinis jūrų laivynas pradėjo gaudyti indėnus, kurie kišosi į šalies vandenynus, juos areštavo, dažnai atimdavo jų laivus, kartais laikydavo net daugelį metų. „Aš buvau areštuotas [ir kalėjime]“, — teigė ne vienas indėnas žurnalisto Johnny Harris kelionėje. Regis, indėnai nebijo kištis į Šri Lankos vandenis, nors bijo prarasti savo laivus ir bankrutuoti. Piniginis nuostolis nuo indėnų kišimasį į Šri Lankos vandenis — vertas $16-56 mln. JAV dolerių (anot Maritime Affairs). Žvejai sakė, jog „Mes taip ilgai jau gyvename. Tai reiškia, kad mano vaikai badauja ir mano gyvenimas jaučiasi beprasmis.“ Retkarčiais Indijos valdžia paprašo Šri Lankos, kad paleistų sulaikytus žmones, bet kol kas valdžia nenusprendė, kaip išspręsti konfliktą, nes tai dar labiau pasunkintų situaciją šiai bendruomenei, kuri ir taip senai jaučiasi apleista. Anot New York Times, 2012 m. žuvusių skaičius bent 100, 350 buvo rimtai sužeisti. Pavyzdžiui, vienas vyras (Pakkirisamy) buvo sumuštas, valties kuras buvo išpiltas į vandenį, įsakė jam grįžti namo. Viską apibendrinant, tai nesibaigęs karas, smurtas ir karas vien tik dėl žuvų.