Kelionė į sovietmečio Vilnių su 7-u troleibusu

Nukopijuokite nuorodą ir įklijuokite į savo mėgstamiausią podkastų programėlę – Pocket Casts, Apple Podcasts, Overcast ar kita.

Kodėl 7-as troleibusas?

Kodėl troleibusas, o ne, pavyzdžiui, greitasis autobusas? Nors tam tikras autobusų tinklas Vilniuje egzistavo ir prieš pokarį, gyventojų skaičiui sparčiai augant buvo priimtas sprendimas tiesti troleibusų laidus, siekiant patenkinti padidėjusią viešojo transporto paklausą. Vilniuje buvo svarstyta įvesti ir tramvajų.

7 troleibuso linija vėlyvo sovietmečio periodu tęsėsi tik iki Justiniškių:

O kodėl 7-as maršrutas? Visų pirma, tai populiariausias troleibusų maršrutas ir trečias apskritai labiausiai paklausus viešojo transporto maršrutas sostinėje. Tai neturėtų stebinti: 7-as sujungia „naująjį“ ir „senąjį“ Vilnių (nuo stoties ir senamiesčio važiuojama palei pagrindinius centro istorinius objektus, Lukiškių (Naujamiesčio) rajoną, toliau per Žvėryną link Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių ir Pašilaičių, kurie iš esmės ideologiniu pagrindu kurti „sovietiniai“ rajonai, dažnai apibūdinti kaip „miegamieji“. Maršrutas tarsi kelionė laiku, atskiriantis naująją sostinę nuo senosios. Jį taip pat galima laikyti kaip analogiją 2-am troleibusų maršrutą, kuris taip pat važiuoja nuo stoties per centrą link gyvenamųjų namų.

Bet 7-asis maršrutas, kokį mes jį turime šiandien, prasidedantis nuo Stoties, atsirado tik vėlyvuoju sovietmečiu (apie 1987 m.), maršruto atsiradimas glaudžiai susietas su 2-ojo troleibusų parko atidarymu Viršuliškėse (1985 m.). Tai svarbu paminėti, nes vienas pagrindinių rajonų, kuriuos kerta maršrutas, yra Justiniškės, pradėtos statyti daugmaž 1984 metais (Viršuliškės ir Karoliniškės pradėtos statyti po 1974 m.). Tiesa, per pirmuosius Nepriklausomybės atkūrimo metus maršrutas taip pat buvo praplėstas keliais kilometrais toliau iki Pašilaičių (Skalvių žiedo). Sostinė nuo 1990-ųjų pasikeitė daug, bet maršrutas – beveik nepakitęs. Apie šį kritinį vėlyvojo sovietmečio infrastruktūros palikimą galvojama mažai. Bet, jeigu Vilnius siekia tapti milijoniniu miestu, 7-ame visiems vietos neužteks. Klausimas, ką daryti su troleibusais, kurie dažnai matomi kaip lėti, pasenę, dažnai prastai prižiūrimi, ilgai buvo vis atidėliojimas.

Dabartinis maršrutas:

1. Susipažinkite su projekte dalyvavusiais vilniečiais

Kviečiame žiūrėti prisistatymų ištraukas ir išgirsti kiekvieno vilniečio trumpą istoriją ir balsą:

Kai kurie Vilniuje jau gime, o kiti atvyko iš kitų miestų – arba po studijų, arba beieškant darbo.

Arvydas, Pašilaičiai
Oksana, Naujamiestis
Kornelijus, Justiniškės ir Algirdo g. Naujamiestyje
Rasa, Viršuliškės ir Lukiškės (Naujamiesčio sen., prie Seimo)
Laima, Viršuliškės
Danguolė, Lukiškės (Naujamiesčio sen., J. Jasinskio g.)
Aušra, Senamiestis

2. Greičiau važiuojam iš tos stoties...

7-o pradžia – prie geležinkelio stoties. Tad čia ir pradėkim. Tiesa, ilgai neužsibūsim, nes šis rajonas buvo universaliai nepamėgtas.

Erdvės kiek toliau už stoties, pavyzdžiui, gatvės prie M. Marcinkevičiaus ligoninės, Arvydo manymu, jau pradėtos tvarkyti.

Tad ateityje tikimasi vis daugiau teigiamų pokyčių.

3. Senamiesčio privatizacija ir senosios pramogos

Senamiestyje seniau būdavo daugiau gyvenamųjų namų, o kai buvo daugiau žmonių, ir kai kiemai buvo atviri, gyventi buvo smagiau, sako senamiestyje užaugusi Aušra. Mano, kad netgi buvo ir lengviau auginti vaikus. O dabar daug miesto erdvės yra užokupavęs verslas – Trakų gatvės Caffeine kavinė seniau būdavo civilinės saugos slėptuvė!

Čia vyko veiksmas nuo pat seniausių laikų – įsimintinos kavinės, perpildytos S. Nėries mokinių, šviežios bandelės ir pieniški kokteiliai, skanus maistas, vienintelė vaikų kavinukė Nykštukas, Muziejaus gatvės gastronomas ir – įdomiausias sovietmečio fenomenas – Vizbaro diskoteka.

Įdomu pagalvoti ir apie tai, kad MO muziejaus pastatymas supykdė dalį gyventojų. Arvydui tai tik kubas. Aušra pamėgo šią erdvę. Čia seniau stovėjęs Lietuvos kino teatras buvo prestižinis – beveik kiekvienas pašnekovas minėjo, koks malonumas buvo teatras, kinas, operos ir kiti renginiai. Visai netoli (Reformatų stotelės ir skvero vietoje) Kronikos kino teatre buvo rodomas vis tas pats filmas... Dabar, kai kažkas paminės Kronika, žinosite, kur ji stovėjo.

Išgirskite daugiau – tiesiai iš mūsų pašnekovų lūpų.

4. Centras: Lukiškės, Naujamiestis ir Tauro kalnas

Kaip nebūtų keista, didžioji dalis mūsų pašnekovų užaugo būtent čia – centre (arba labai netoli nuo centro, kiek giliau Naujamiestyje). Algirdo gatvėje yra gyvenęs Kornelijus (taip, kad tualetas buvo rūsyje), vėliau su žmona išsikėlė į Justiniškės, Rasa užaugo prie Seimo, bet vėlgi irgi teko išsikelti į Viršuliškes. Danguolė užaugo prie Lukiškių (tuometinės Lenino) aikštės prieš išsikeliant į Žirmūnų pusę. Pilname interviu ir Laima minėjo, kad gyveno keliose Vilniaus miesto vietose – netgi ir tame pačiame Naujamiestyje!

5. Žvėrynas – tranzitinis rajonas prie Vingio parko?

Iš Žvėryno gyventojų nė vienas nesutiko...

Specialus sakytinės istorijos projektas