Užduotis. Parašyk bent 200 žodžių keturių pastraipų rašinį tema „Kodėl nežinia skatina kurti savo paaiškinimus?“. Paaiškink klasės draugui savo požiūrį, remdamasis pateikta ištrauka ir aiškiai įvardyta įsivaizduota kasdiene situacija.

Po ilgos pertraukos pamačiusi tėvą Nika jautėsi nejaukiai, lyg automobilyje sėdėtų su svetimu žmogumi, kalbančiu nepažįstamu balsu, keistomis intonacijomis. Tikėjosi, kad jie važiuos į parką. Ar valgyti ledų. Ar į kiną. Net jei tai bus pats nuobodžiausias ir nesuprantamiausias filmas pasaulyje. Kartais Nika sapnuodavo matytus filmus, bandydavo juos piešti, bet bergždžiai.

Tėvas iš lėto važinėjo Vilniaus gatvėmis nepažįstamu balsu pasakodamas jai apie savo darbą, dėl kurio šitaip neturi laiko. Nika susigėdo, lyg tėvas dėl jos gaištų brangias valandas – juk privalo dirbti.

– Labai neturiu laiko, – aštriai, piktai nukirto jis. – Labai.

Lyg tai būtų Nikos kaltė.

Ant piršto žibėjo platus geltono aukso žiedas. Tikrai vestuvinis, kaimynė iš aštunto aukšto neseniai buvo užsukusi pasigirti, kad yra ištekėjusi, parodė naujutėlaitį žiedą. Lygiai toks pat. Tėtis turi naują žmoną. Gal visuomet turėjo, tik Nika nepastebėjo? O gal turi ir vaikų? Mergaitė žiojosi klausti, bet kažkodėl pasibaimino, kad tėvui nepatiks.

– Greitai tavo gimtadienis.

Tėvas ne klausė, o teigė, ir nors gimtadienis turėjo būti ne taip jau greitai, Nika linktelėjo. Gal jis nori pasiimti ją pas save? Gal turi didelį namą, o name atskirą kambarį, ir Nika galės ten gyventi? Tuomet nereikėtų visą laiką muštis su broliu ir gauti nuo jo į kailį. Tiesa, reikėtų palikti babą. Jos būtų gaila. Nika susimąstė mintyse piešdama galimus ateities scenarijus.

Šaltinis: Akvilina Cicėnaitė, „Tylos istorija“, Vilnius: Alma littera, 2017; pateikto NŠA užduoties PDF p. 3.

Nika po ilgos pertraukos susitinka su tėvu. Anksčiau jo apsilankymai retėjo, o mergaitė nežinojo, kodėl jis nebeatvyksta. Pateikta vientisa jų važiavimo automobiliu dalis. Baba – močiutė.

Kodėl nežinia skatina kurti savo paaiškinimus?

Kai trūksta paaiškinimo, kito žmogaus elgesys gali atrodyti grėsmingas. Bandome suprasti, kas pasikeitė, todėl prisimename panašius atvejus ir kuriame galimus atsakymus. Manau, spėliones stiprina noras atgauti aiškumą. Vis dėlto svarbu pastebėti, kur baigiasi turima žinia ir prasideda mūsų pačių sukurta istorija.

Akvilinos Cicėnaitės romano „Tylos istorija“ ištraukoje Nika tėvo automobilyje jaučiasi tarsi su svetimu žmogumi. Jis kalba apie darbą ir laiko stoką, o mergaitė ima gėdytis, lyg pati būtų našta. Pamačiusi žiedą, ji prisimena neseniai ištekėjusią kaimynę ir nusprendžia, kad tėvas turi naują žmoną. Toliau kyla klausimų apie galimus vaikus. Šie svarstymai atskleidžia Nikos mėginimą suprasti pasikeitusį santykį. Ji nedrįsta paklausti, nes bijo tėvo nepasitenkinimo. Vėliau užuomina apie gimtadienį pažadina kitokią vaizduotę: gal tėvas turi jai kambarį. Nežinia leidžia rastis ir skaudiems, ir viltingiems scenarijams, tačiau nė vienas jų šiame fragmente nepatvirtinamas.

Paprastesnį atvejį galime įsivaizduoti mokiniui nebesulaukiant draugo įprastose šachmatų popietėse. Jis manytų, kad bičiuliui nusibodo jo draugija, ir dėl to pats nustotų kviesti. Tačiau toks sprendimas dar remtųsi spėjimu. Priežastis galėtų būti pasikeitęs autobuso išvykimo laikas ar kita pareiga. Mokinys galėtų ramiai paklausti, ar draugas dar nori susitikti ir kuris laikas jam tiktų. Pokalbis suteiktų daugiau žinių negu vien stebėjimas iš tolo. Net jei bičiulis nenorėtų visko pasakoti, būtų aiškiau, ko mokinys dar nežino. Tai padėtų savo nuojautos nepaversti galutiniu kito žmogaus įvertinimu.

Taigi nežinia skatina aiškintis kito elgesį pasitelkiant savo baimes ir norus. Nika laukia atsakymo iš artimo žmogaus, o įsivaizduotas mokinys galėtų jo ieškoti pokalbiu. Spėlionė padeda įvardyti rūpestį, tačiau jai reikia ribos. Turimą faktą verta skirti nuo dar nepatikrintos galimybės.

Literatūrinė pastraipa skiria Nikos matomus dalykus ir jos pačios kuriamus jų paaiškinimus. Žiedas tampa spėjimo pradžia, o gimtadienio paminėjimas pažadina dar neįvykusio gyvenimo vaizdą. Kasdienis šachmatų atvejis aiškiai įsivaizduotas; jis parodo galimybę tikslintis nežinomą priežastį.

Pagal PUPP rašymo kriterijus ir kalbų PUPP aprašą.

Visam lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tekstui taikomas 200 žodžių minimumas. Keturios pastraipos yra šios mokomosios užduoties modelis.

Lentelėje nurodyti didžiausi galimi taškai, o ne šio pavyzdžio įvertinimas. Aukščiausiam argumentavimo įvertinimui reikia tvirtai pagrįsti teiginius literatūros ar kultūros žiniomis. Įsivaizduota situacija čia padeda mokytis aiškinti mintį.

Redaguodamas patikrink, ar žodžiais numano, įsivaizduoja arba nežino tiksliai atskiri Nikos spėjimą nuo įvykio.