Užduotis. Parašykite vieną išplėtotą pastraipą klausimu „Kaip švelnumo ir pykčio kaita veikia dialogą?“ Remkitės pateiktu tekstu ir paaiškinkite, kaip pasirinkta raiška kuria prasmę.

Liudvikas (imdamas už rankos): Nesirupink mano mažalėle! bus viskas geriausia... parvažiuosi kaip tik i savo namus... Pas mus viskas kaip tik pas jus... toks kiemelis, tokia pat troba, toks pat prieangys, duris, klembariai, slenkščiai Kaip tik jusu... Kur tik eisi, kaip tik namie... nebijok nors nakti tropysi i trobą; matušėlė mano nusidžiaugs sulaukusi martelės .. (patylėjęs) tik mano mažalėlė pasirupink kaip norint raktą... Drabužius patalynės susikraustyk... Aš tuo tarpu eisiu i vidu kaip nėką neišmanąs... o kaip visi suguls, mudu papukšt!

Domicėlė (liudnai): Bepigu Petronei... Kozeris čiapat, jo gyvenimas žinomas... o mane kažikur išviliosi... dar-gi liepi apvokti.

Liudvikas (šokasi): Kantrybės man su tavim truksta... (susizgrybęs meiliai) par tiek laiko žinai kaip aš tave myliu... o mylėdamas ar-gi galiu tau koki nesmagumą padaryti? Pamatysi kaip ir tu pasidžiaugsi.... jeigu drabužiu daug negalėsi, pinigus, tik pinigus visus..- gana neverk.. nes aš supyksiu... netęskis, einam...

Domicėlė: No no Liudvel, tik nepyk...einu tad jau...gal ir bus gerai... (išeina).

Šaltinis: Žemaitė, „Tris mylimos. Komedija trijuose aktuose“. Išleista su pagelba So. Bostono Darbininkiškos Kuopos. South Boston, Mass.: Spauda K. W. Gedemino, 258 Broadway, 1907. LNB ePaveldas egzempliorius C1B0002995172, 56 skaitmeniniai puslapiai; pjesė baigiasi p. 53..

Situacija. Liudvikas ragina Domicėlę slapta pasiimti šeimos pinigus ir išvykti su juo. Ji abejoja kelione ir nenori apvogti artimųjų. Šiame fragmente kelionė, vestuvės ar pinigų perdavimas neįvyksta. Išlaikyta 1907 m. rašyba; pažeistas p.32 žodžio „myliu“ spaudas perskaitytas pagal sakinio kontekstą.

Kaip švelnumo ir pykčio kaita veikia dialogą?

Liudviko švelnumo ir pykčio kaita siaurina Domicėlės galimybę laisvai svarstyti jo pasiūlymą. Žemaitės „Trijų mylimų“ fragmente jis ramina merginą, žada pažįstamus namus ir kartu kartoja nurodymus pasirūpinti raktu bei daiktais. Domicėlė vis tiek abejoja: jai neaiški kelionė ir skaudu apvogti artimuosius. Užuot atsakęs į šiuos rūpesčius, Liudvikas pašoka ir skundžiasi pritrūkęs kantrybės. Remarka „susizgrybęs meiliai“ rodo, kaip jis vėl sąmoningai pakeičia kalbėjimo būdą. Tačiau sugrįžęs meilumas nenutraukia reikalavimo paimti visus pinigus. Galiausiai pokalbis uždaromas grasinimu supykti ir raginimu eiti. Domicėlės atsakymas „tik nepyk“ leidžia suprasti, kad dabar jai svarbu numalšinti jo pyktį. Jos sutikimas dar neatsako į anksčiau iškeltas abejones. Taip dialogo tono kaita parodo, kaip tariamas raminimas gali virsti spaudimu paklusti.

Analizė seka pokalbio eigą: raminimas, Domicėlės abejonė, pyktis, sugrąžintas meilumas ir naujas reikalavimas. Pabaigos sutikimas nėra jos rūpesčių išsprendimo įrodymas. Aptariama konkreti dialogo kaita, o ne visų švelnių žodžių vertė.

Šios mokomosios pastraipos įsivertinimas. Viso PUPP rašinio apimties ir taškų reikalavimai vienai pastraipai netaikomi.